„Auksinę gyslą suranda ne kiekvienas. Tačiau tas, kas prekiauja kastuvais, visuomet užsidirbs savo dolerį“, - mano Scott Berinato, vyriausiasis amerikietiško CSO žurnalo redaktorius bei korporatyvinio saugumo ekspertas.
Hakerių pasaulis primena netolimos praeities pasaulį - tai aukso ieškotojų pasaulis. Daugelis žmonių savarankiškai ar nedidelėmis grupėmis, įsilauždavo į kompanijų tarnybines stotis, grobė jų duomenų bazes ar atakavo fizinių asmenų kompiuterius. „Įėjimo barjeras“ šioje rinkoje buvo labai aukštas. Tam, kad galima būtų mesti iššūkį korporatyviniam saugumui, hakeris-vienišius turėjo būti puikiai pasiruošęs bei talentingas.
Šiandien situacija radikaliai keičiasi. Kibernusikalstamumo ekosistemoje atsiranda naujas elementas - paslaugų industrija. Jeigu naudotume analogus iš klasikinio nusikalstamo pasaulio, tai kartu su vagimis atsirado ir masė nusikaltimams vykdyti skirtų įrankių bei visrakčių. Šios industrijos žaidėjai patys nevykdo nusikaltimų. Tačiau jie gali suteikti ginklus milijonams „nepilnaverčių hakerių“ tam, kad tie pradėtų kovos veiksmus prieš privačios ir korporatyvinės informacijos saugumo sistemas. „Naujos rinkos dydis jau siekia 1,5 mlrd. per metus, o didžioji dalis pogrindinių hakerių kompanijų yra Rusijos teritorijoje.“, - įsitikinęs Berinato.
Vienas iš nusikalstamos „paslaugų sferos“ veikimo būdų - kompiuterių tinklų kūrimas ir jų naudojimas DDoS atakoms vykdyti arba pavyzdžiui siųsti brukalus. Tam, kad jums priklausytų kompiuteriai, esantys įvairiose planetos vietose užtenka užkrėsti juos virusu. Kompiuterių zombių tinklai gali būti nuomojami visiems norintiems. Būtent taip elgiasi šiuolaikiniai įsilaužėliai. Kita veiklos rūšis - pogrindinės įmonės, pasirengusios pagal užsakymą nelegaliai įsilaužti į vartotojo kompiuterį ir perduoti priėjimą prie jo užsakovui.
Todėl kompanijų bei asmeninėms sistemos reikės susidurti su naujo pobūdžio grėsmėmis - potencialiai milijonine kibernusikaltėlių armija, globojama „paslaugų sferos“ hakerių.
