Nors didžioji dalis tėvų ir mokytojų nori, kad vaikai kuo mažiau laiko praleistų prie vaizdo žaidimų, tačiau kai kurie mokslininkai siūlo keisti požiūrį ir vadina jį pasenusiu. Štai Pietų Kalifornijos universiteto profesorius sukūrė žaidimą 10-12 metų vaikams, kurį siūlo naudoti kaip mokomąją priemonę pamokų metu.
„Žaidimai, priešingai nei vadovėliai, yra pagrįsti įvairiapusiška vaizdine, garsine bei emocine patirtimi. Todėl jų pagalba gali praversti dėstant dalykus, kurie remiasi patirtimi, o ne informacijos analize ir jos įsiminimu“, - teigia profesorius Doug Thomas.
Mokslininkas kuria žaidimą „Modernusis Prometėjas“ (Modern Prometheus), kuriame, remiantis klasikine „Frankenšteino“ istorija, paaugliai mokomi apie etišką sprendimų priėmimą ir pasekmes. Žaidėjas tampa daktaro Frankenšteino asistentu, kuriam tenka priimti sudėtingus moralinius sprendimus, nulemiančius žaidimo eigą ir baigtį.
Viena iš žaidime pateikiamų moralinių dilemų yra tokia: miestelyje pradeda plisti mirtina epidemija, o vienintelis būdas rasti nuo jos vaistą – tirti jau palaidotų žmonių palaikus, kuriuos draudžia ekshumuoti miestelio valdžia. Žaidėjui tenka spręsti, ar vogti iš kapinių palaikus, ar ne.
„Mes norime paskatinti moksleivius suprasti sprendimų padarinius ir užduoti sau sudėtingus klausimus, pavyzdžiui, „Ar tai gerai tik man, ar visiems?“. Svarbiausia tai, kad iš esmės žaidime nėra nei teisingų, nei klaidingų variantų“, - aiškina D.Thomas.
„Modernusis Prometėjas“ trunka 1 val. Kiekvienas moksleivis jį žaidžia individualiai, o vėliau vyksta diskusija, kurioje dalyvauja visa klasė ir mokytojas. Čia paaugliams tenka argumentuoti savo sprendimus ir diskutuoti dėl jų teisingumo su kitaip manančiais bendraamžiais. Mokslininkas pabrėžia, kad kolektyvinis aptarimas yra viena svarbiausių žaidimo dalių.
Žaidimas, kurį jo autorius siūlo įtraukti į mokymo programas, kol kas susiduria su nemažais sunkumais. Didžiausi iš jų – mokytojų pasipriešinimas naujai metodikai bei tai, kad tokioms inovacijoms dar nėra paruoštos ir esamos mokymo programos.
