Šią savaitę sukanka 15 metų, kai Lietuvoje buvo atidaryta pirmoji automatinė fotolaboratorija ir taip pradėtas kurti mėgėjiškos fotografijos paslaugų tinklas. Modernios įrangos įdiegimas tapo reikšmingu posūkiu fotografijoje, nes šis daug specifinių žinių reikalavęs užsiėmimas tapo prieinamas visiems.
Pirmoji „Fujifilm“ fotolaboratorija buvo atidaryta 1992 m. spalio 23 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose, o kitų metų gegužę fotolaboratorijos pradėjo veikti Kaune ir Klaipėdoje.
Pasak „Fujifilm Lietuva“ generalinio direktoriaus Edmundo Tradišausko, pradėjus kurti modernų fotografijos paslaugų tinklą, mėgėjams atsivėrė visos fotografijos galimybės: jie ne tik galėjo greitai ir paprastai išryškinti fotojuostelę, bet ir be jokių vargų atspausdinti kokybiškas spalvotas nuotraukas.
Iki tol mėgėjai dažniausiai nuotraukas spausdavo namuose, tačiau tai nebuvo lengvas darbas, be to, tam reikėjo specialių įgūdžių, technikos ir medžiagų. Neretai nuotraukas atsispausdinti būdavo vykstama net į kaimynines šalis.
Kuriantis modernių fotolaboratorijų tinklui, atsivėrė galimybės organizuoti masinius fotografijos konkursus bei parodas, kuriuose galėjo dalyvauti ne tik profesionalai, bet ir kiekvienas, turintis fotoaparatą. Tad, pasak E. Tradišausko, neatsitiktinai fotografijos meno pasaulyje greitai atsirado nauji vardai – fotografijos mėgėjai jau galėjo sparčiau tobulėti, o dalis jų netgi pradėjo konkuruoti su profesionalais.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 220 automatinių fotolaboratorijų, iš jų beveik 60 procentų yra „Fujifilm“ fotolaboratorijos.
„Nauju posūkiu fotolaboratorijų tinkle tapo skaitmeninė fotografija, atvėrusi dar daugiau galimybių“, - sakė E. Tradišauskas. Nuo 2001 m. Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji skaitmeninė fotolaboratorija. Šiandien jos sudaro apie 60 proc. visų fotolaboratorijų Lietuvoje.
Skaitmeninėse fotolaboratorijose nuotraukos gali būti atspausdintos iš įvairių laikmenų – įprastinių fotojuostų, atminties kortelių, kompiuterinių laikmenų ar net skaidrių. Be to, jų pagrindu galima suformuoti sveikinimo atviruką su norimu tekstu ar rėmeliais, vizitinę kortelę su fotonuotrauka, nuotrauką dokumentams.
„Visame pasaulyje pastebima tendencija, jog kompiuteriuose laikytos nuotraukos vis dažniau yra atspausdinamos ir perkeliamos į fotoalbumus. Taigi, klasikinės fotografijos tradicijos atgimsta. Tai lemia objektyvios sąlygos: tikriausiai kiekvienas sutiks, jog nuotraukas kur kas maloniau ir patogiau vartyti šeimos albume, nei žvelgti į monitorių. Kita priežastis – rizika, jog elektroniniuose diskuose saugomos nuotraukos gali bet kada išsitrinti ir taip pražūti visiems laikams, o atspausdintą nuotrauką galima nuskenuoti bei vėl iš naujo kokybiškai atspausdinti“, - sakė E. Tradišauskas.
Paieška archyve
