Paklausti, ką darytų, jei taptų sukčiavimo auka ir prarastų savo pinigus, daugiausia respondentų nurodė, jog kreiptųsi į policiją (82 proc. lietuvių, po 79 proc. latvių ir estų) ir į savo banką (63 proc. lietuvių, 79 proc. latvių ir 61 proc. estų). Dar 11 proc. lietuvių, 18 proc. latvių ir 14 proc. estų apklaustųjų nurodė, jog svarstytų kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o kas dešimtas (10 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 9 proc. estų) kreiptųsi pagalbos pas teisininką.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotrauka
5 proc. latvių ir lietuvių bei 6 proc. estų apklaustųjų nurodė, kad sprendimų ieškotų internete ir bandytų susitvarkyti savarankiškai, o 6 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 15 proc. estų kreiptųsi patarimo į artimuosius. Aktyviausiai artimųjų pagalbos prašytų 18–29 m. amžiaus grupės respondentai Lietuvoje (14 proc.).
5 proc. lietuvių, 4 proc. latvių ir 7 proc. estų teigė, jog nieko nedarytų, jei prarasta suma būtų nedidelė. Tarp šios grupės Lietuvos respondentų ypač išsiskiria 60–74 m. amžiaus asmenys – jokių veiksmų nesiimtų 9 proc.
„Viena vertus, apklausos rezultatai džiugina, nes žmonės supranta, kad tapus sukčiavimo auka, pirmiausia reikia pranešti policijai ir bankui. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo didesnis šansas, kad pavyks sugauti nusikaltėlį ir užkirsti kelią didesnei žalai. Tačiau neramina, kad kas dešimtas bandytų susitvarkyti pats arba išvis nutylėtų apie nusikaltimą, ypač, kad taip daugiausia elgtųsi vyresnio amžiaus gyventojai, kurie itin dažnai tampa sukčių aukomis“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.
Paklausti, ar pasidalintų savo asmenine patirtimi tapus finansinio sukčiavimo auka, kad padėtų to išvengti kitiems, trečdalis respondentų (34 proc. lietuvių, 35 proc. latvių ir 32 proc. estų) tai darytų viešai socialiniuose tinkluose ar kitose grupės. Dar trečdalis (37 proc. lietuvių ir latvių, 32 proc. estų) tai darytų tik su artimais žmonėmis, kas penktas (19 proc. lietuvių ir estų, 16 proc. latvių) sutiktų savo patirtimi dalintis tik anonimiškai. Po procentą apklaustųjų teigė, jog niekam apie tai nepasakotų, o paklausti kodėl, įvardija gėdą.
„Sukčiai puikiai išmano emocijas ir geba jomis manipuliuoti, kad pasiektų savo tikslų. Turime suprasti, kad auka niekada nėra kalta, o nusikaltėlis turi būti nubaustas. Tik pranešdami apie nusikaltimą, pasidalindami savo patirtimi su kitais žmonėmis galime kurti saugesnę visuomenę, padėti sumažinti sukčiavimo mastą ir taip apsaugoti kitas potencialias sukčių aukas“, – sako R. Čereška.
Jis primena, jog jokiomis aplinkybėmis neturėtumėte atskleisti savo prisijungimo prie interneto banko bei mokėjimo kortelės duomenų, kitų paskyrų slaptažodžių. Kritiškai vertinkite ir įvairias gautas nuorodas, greitą ir didelį uždarbį siūlančius darbo skelbimus, romantines pažintis socialiniuose tinkluose. Jeigu abejojate, kad informaciją iš tiesų galėjo siųsti ne sukčiai, o tikros įstaigos – susisiekite su jų atstovais kitu kanalu ir pasitikslinkite informaciją. Jei nukentėjote nuo sukčių, nedelsdami praneškite policijai ir susisiekite su savo banku.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų spalį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
