Šį vasarį Europos Sąjungoje įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui ir jį įgyvendinančiam Informacinės visuomenės paslaugų įstatymui, atsirado naujų įpareigojimų interneto prieigos paslaugų teikėjams, domenų registratoriams, prieglobos ir debesų kompiuterijos paslaugoms, didelėms prekyvietėms internete, programėlių parduotuvėms, socialinės žiniasklaidos ir turinio dalijimosi platformoms bei interneto paieškos sistemoms.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvoje yra iki 200 tokių įmonių. Jos RRT, kaip Skaitmeninių paslaugų akto koordinatoriui, privalo pateikti savo kontaktinius centrus, t. y. įvardinti darbuotojus, kurie dėl Skaitmeninių paslaugų akto taikomų klausimų bendraus su vartotojais ir institucijomis.
„Jau netrukus informuosime visas tokius kriterijus atitinkančias įmones, kokią informaciją jos konkrečiai turi pateikti. Esame pasirengę bendradarbiauti, padėti verslui įgyvendinti naujus reikalavimus. Suprantame, kad įsigaliojęs Skaitmeninių paslaugų aktas formuoja naujas praktikas, bet jos yra svarbios, jei norime sukurti saugesnę ir skaidresnę aplinką internete“, – sako RRT tarybos narys Vygantas Vaitkus.
Skaitmeninių paslaugų aktas apibrėžia skaitmeninių paslaugų teikėjų atsakomybių ribas, skaidrumo ir informavimo pareigas, skundų ir ginčų sprendimo mechanizmus, pranešimų apie pastebėtą neteisėtą turinį teikimo tvarką. Prekyvietėms internete, siekiant užtikrinti saugų prekių internetu pirkimą, papildomai taikomos ir specialiosios prekiautojų patikrinimo prievolės.
Organizacijos be kontaktinių centrų turės papildyti organizacijos nuostatas ir naudojimosi paslaugomis sąlygas bei sukurti patogią ir aiškiai matomą galimybę pranešti apie teikiamoje paslaugoje pastebėtą neteisėtą turinį.
