Beveik pusei šalies moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu, viena šiuo požiūriu pažeidžiamiausių moksleivių grupių – septintos klasės mergaitės, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Pastaraisiais metais stipriai išaugęs paauglių naudojimasis socialiniais tinklais probleminiu tampa neretai – tada paaugliai sunkiai kontroliuoja savo potraukį socialiniams tinklams, jaučia psichologinį diskomfortą ir kenčia nuo įkyrių minčių, susijusių su socialiniais tinklais, kai naudojimas yra ribojamas.
Probleminis socialinių tinklų naudojimas susijęs su prastesne fizine ir psichikos sveikata bei socialiniu funkcionavimu mokykloje ir už jos ribų.
Lietuvoje atlikti vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimai rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o maždaug 1 iš 8 pasižymėjo didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Lyginant su ankstesniais metais pastebima, kad išaugo tiek probleminis socialinių tinklų naudojimas, tiek priklausomybės rizika tarp 5–9 kl. paauglių. Kitų HBSC šalių kontekste Lietuva pagal šios problemos mastą atsiduria pirmame trečdalyje (11–15 iš 39-ių šalių).
Pastebima, kad visose klasėse problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei tarp berniukų. Itin ryškiai socialinių tinklų priklausomybė ir probleminis jų naudojimas pasireiškė tarp septintos klasės mergaičių – daugiau nei pusė (52 proc.) septintoje klasėje besimokančių mergaičių pasižymėjo probleminiu socialinių tinklų naudojimu, o dar beveik penktadalis (19 proc.) –aukšta priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika.
„Priklausomybė nuo socialinių tinklų paauglystėje yra susijusi ir su gretutinėmis sveikatos, gyvensenos bei elgesio problemomis“, – atkreipė dėmesį HBSC tyrimo vadovas Lietuvoje prof. Kastytis Šmigelskas.
Tyrimo duomenys rodo, kad nuo socialinių tinklų priklausomi paaugliai miega apie pusvalandžiu trumpiau nei kiti jų bendraamžiai. Be to, jie dažnai linkę miegoti mažiau nei rekomenduojama ir susiduria su dvigubai didesne prastos miego kokybės ir netinkamų miego įpročių rizika. Aukšta priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika susijusi ir su dažnesne rizikinga elgsena, kaip rūkymas, alkoholio ar kanapių vartojimas.
Prastesni ir šių paauglių psichologiniai rodikliai – jie būna labiau nepatenkinti gyvenimu, pasižymi žema psichologine gerove, turi didesnę tikimybę nesijausti laimingais ir patirti nerimą. Be to, socialinių tinklų priklausomybės simptomai siejasi ir su įvairiais sveikatos nusiskundimais – jie maždaug dukart dažnesni nei tarp jaunuolių, kuriems priklausomybės simptomai yra išreikšti nestipriai.
„Probleminis socialinių tinklų naudojimas ir galima priklausomybė nuo jų – tarp Lietuvos moksleivių sparčiai auganti problema. Tokia situacija apsunkina sveiką jaunuolių augimą, ypač turint omenyje tai, kad socialinių tinklų platformos faktiškai neprisiima jokios atsakomybės už galimas pasekmes“, – akcentuoja prof. K. Šmigelskas.
HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimą koordinuoja Pasaulio sveikatos organizacija. Šio tyrimo pagrindinis tikslas – įvertinti vaikų ir jaunimo sveikatą ir ją lemiančius veiksnius, suprasti jauno žmogaus elgseną sveikatos ir socialiniame kontekste. Šį tyrimą Lietuvoje atlieka LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas.
