Europos Komisija patvirtino 180 mln. eurų Lietuvos schemą, skirtą elektros energijos kaupimo įrenginiams remti. Schemos tikslas – remti investicijas į naujus elektros energijos kaupimo įrenginių pajėgumus, siekiant užtikrinti sklandų elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių integravimą į sistemą, prisidėti prie konkurencingos balansavimo rinkos plėtros ir didinti tiek nacionalinį, tiek Baltijos regiono energetinį saugumą.
Pagal schemą pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, skirta paremti įrengiant ne mažiau kaip 1200 MWh naujų elektros energijos kaupimo pajėgumų. Priemonė bus skirta juridiniams asmenims ir bus atvira visoms elektros energijos kaupimo technologijoms, tiesiogiai prijungtoms prie perdavimo tinklo arba tame pačiame taške prie elektros energijos perdavimo tinklų prijungtos elektrinės. Projektai bus atrenkami konkurso būdu ir didžiausias pagalbos intensyvumas – 30 proc. atitinkamų investicinių išlaidų.
Energijos kaupimas yra labai svarbus norint užtikrinti būtiną visos elektros energijos sistemos lankstumą, stabilumą ir patikimumą. Energijos kaupimo technologijos yra įvairios ir pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl jos yra tinkamos teikti daug paslaugų energetikos sistemai ir prisidėti prie dekarbonizacijos tikslų. Visų pirma energijos kaupimas gali padėti integruoti atsinaujinančią energiją, elektrifikuoti ekonomiką ir sumažinti kitų ekonomikos sektorių išmetamą anglies dioksido kiekį.
Lietuva jau šiuo metu demonstruoja sparčią atsinaujinančios energetikos plėtrą. Saulės ir vėjo energijos apimtys Lietuvoje per ketverius metus išaugo 4,5 karto ir šiuo metu sudaro 3,152 GW. Lietuva dabar pasigamina apie 2/3 reikalingos elektros energijos.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, iki 2030 m. tikimasi, kad instaliuota saulės energijos galia sieks 4,1 GW, o vėjo galia gali siekti 5,9 GW, įvertinus tiek sausumoje, tiek jūroje įrengiamas jėgaines. Atitinkamai, 2030 m. Lietuvai reikės iki 1,5 GW elektros energijos kaupimo pajėgumų.