Visuomenėje vis dar populiari nuomonė, kad nuo finansinių sukčių daugiausia nukenčia vyresni žmonės, tačiau daugiau kaip 45 milijonus privačių klientų pasaulyje turinčios „Revolut“ programėlės duomenys rodo, kad yra priešingai – dažniausios piktavalių aukos yra jaunimas.
Vis dėlto, nors į nusikaltėlių pinkles jauni žmonės pakliūva dažniau, jų patiriami nuostoliai gerokai mažesni nei vyresnių aukų, rašoma „Revolut“ pranešime žiniaskalidai.
Pastarųjų 12-os mėnesių bendrovės duomenys rodo, kad 58 proc. finansinių sukčių aukų Lietuvoje priklausė jaunosioms Z bei Y (dar vadinamos tūkstantmečio) kartoms. Abiejų kartų atstovai dažniausiai įkliuvo į nusikaltėlių pinkles socialiniuose tinkluose. X kartos atstovai sudarė mažiau nei trečdalį visų atvejų, o vyriausioji kūdikių bumo karta (gimę 5-7-uoju dešimtmečiais), sudarė tik 11 proc. atvejų.
Tiesa, nors jaunimas į sukčių pinkles pakliuvo dažniau, jų patirta žala buvo gerokai mažesnė. Jaunosios Z kartos žmonės vidutiniškai per sukčius prarado kiek daugiau nei 200 eurų, kiek vyresni keturiasdešimtmečiai bei trisdešimtmečiai – daugiau kaip 2000 eurų. X kartos atstovai prarado dar didesnes sumas: vidutinė žala viršijo 9000 eurų. Vyriausios kartos ar vyresnių nei 60-ies metų vidutinė žala nesiekė 700 eurų.
Panašios tendencijos ir kitose Europos šalyse. Tiesa, atsparumu sukčių manipuliacijoms pasižymėjo tūkstantmečio karta Lenkijoje, Prancūzijoje, Airijoje. Jauniausia, prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui pasaulį išvydusi Z karta pažeidžiamiausia buvo Austrijoje (sudarė 50 proc. visų sukčių aukų), Airijoje (47 proc.), Vokietijoje (46 proc.), Ispanijoje (45 proc.). Kai kuriose šalyse tendencijos kitokios – būtent tūkstantmečio karta nuo sukčių nukentėjo gerokai dažniau nei jauniausi žmonės; taip nutiko Belgijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje.
Daugelis tebegalvoja, kad yra atsparūs sukčiams
„Revolut“ užsakymu globalios duomenų bendrovės „Dynata“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa 15-oje Europos šalių parodė, kad lietuviai yra susirūpinę dėl finansinių sukčių, bet dauguma (30 proc.) mano, jog dėl pakankamo atsargumo patys į sukčių pinkles nepateks. Dar 11 proc. savo jėgomis pasitiki dar labiau ir mano, kad yra per daug gudrūs, kad juos kas nors apgautų, panašiai tiek galvoja, kad turi per mažai pinigų, kad būtų sukčiams įdomūs.
Toks mąstymas gali būti pavojingas, nes sukčiai yra puikūs socialiniai inžinieriai, gebantys manipuliuoti įvairiausiomis emocijomis. Jei racionaliai mąstydami manome, kad įtartiną elgesį atpažinsime ar sukčiams esame neįdomūs, galime net nepajausti, kaip į tokias pinkles įkliūsime, nes mąstymas tokiose situacijose neveikia racionaliai.
23 proc. lietuvių bijo tapti finansinių sukčių aukomis patys, dar 18 proc. galvoja, kad nors patys yra saugūs, bet įkliūti gali artimieji, kurie mažiau budrūs. Palyginus lietuvių rezultatus su kitomis šalimis, esame gana stipriai pasitikintys savo atsargumu, nors realybė rodo, kad sukčių aukomis gali tapti bet kas. Apie pusę visų apklaustųjų Graikijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje nerimauja, kad netaptų sukčių aukomis patys.
„Revolut“ kovos su finansiniais nusikaltimais komanda primena pagrindinius patarimus, kaip nepakliūti į sukčių pinkles:
- Būkite budrūs. Visada kvestionuokite dalykus, kurie atrodo ar skamba per gerai, kad būtų tiesa.
- Pasitikėk savo instinktais. Jei kas nors atrodo negerai ar kelia bent menkiausią abejonę, ženkite žingsnį atgal, ištirkite.
- Naudokite saugius kanalus. Atlikdami bet kokius sandorius lankykitės patikimose svetainėse ir platformose.
- Praneškite apie įtartiną veiklą. Jei kas nors atrodo įtartina, praneškite „Revolut“ – mes pasiruošę padėti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, tiesiai per programėlę.
