Europos Centrinis Bankas (ECB) pernai spalį paskelbė užbaigiantis centrinio banko skaitmeninės valiutos (ang. central bank digital currency, CBDC) projekto tyrimo etapą ir pereinantis prie jo įgyvendinimo. Vis dėlto klausimai, kokią įtaką jo įvedimas padarys finansų rinkai ir ar pasitarnaus vartotojams, kol kas lieka neatsakyti, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Atlikti išsamią Europos Komisijos (EK) pasiūlyto skaitmeninio euro projekto analizę, LLRI prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, paskatino supratimas, kad sveikai ekonomikai reikalingi sveiki pinigai.
„Nuo pat instituto įkūrimo siekėme kurti stabilios finansų sistemos pagrindus, inicijavome Lito patikimumo įstatymo įvedimą, prisidėjome formuojant vertybinių popierių biržos sistemą bei šalies bankinės sistemos mechanizmą. Centrinio banko rengiamo išleisti instrumento – skaitmeninio euro – iniciatyva negalėjo praslysti pro mūsų akis”, – atidarydama instituto iniciatyva surengtą ekspertinę diskusiją sakė E. Leontjeva.
Pagal EK siūlymą, euro zonoje būtų kuriama skaitmeninė mokėjimo priemonė, už kurią įsipareigojimą prisiimtų nebe komerciniai, o centrinis bankas. Šiuo projektu, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento direktoriaus Evaldo Ruzgio teigimu, norima sukurti skaitmeninę alternatyvą gryniesiems pinigams, todėl kuriant CBDC stengiamasi atkartoti grynųjų eurų savybes. Tokios priemonės poreikis, anot jo, kyla dėl trijų esminių priežasčių.
Pirmoji jų – grynieji pinigai vartotojams leidžia atsisakyti dalyvavimo komercinių bankų sistemoje, o plintant elektroninei prekybai, europiečiai negalėtų pilnai naudotis šia grynųjų eurų savybe. Antroji priežastis, anot E.Ruzgio, – Europos strateginės nepriklausomybė siekis. Šiuo metu didžioji dalis atsiskaitymų vyksta remiantis JAV kompanijų VISA ir „Mastercard“ sistemomis. „Jeigu kažkas atsitiktų, Europos mokėjimų sistemos funkcionavimas taptų priklausomas. ECB strategijoje aiškiai parašyta, kad priklausomybė nuo esamų mokėjimo schemų netenkina“, – akcentavo LB specialistas.
Negana to, skaitmeninis euras galėtų tapti bendra mokėjimo priemone visoje Europoje. Privataus verslo iniciatyvos ir nuo 2017 m. sukurta Bendra mokėjimų eurais erdvė (angl. Single Euro Payments Area, SEPA), pasak jo, to neužtikrino. „Jeigu šių problemų nebūtų, kiltų žymiai daugiau klaustukų, kodėl verta įgyvendinti tokią priemonę, kaip skaitmeninis euras“, – pabrėžė E.Ruzgys.
Diskusijoje dalyvavęs LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius abejojo, ar skaitmeninis euras galėtų tapti lygiaverčiu pakaitalu gryniesiems pinigams. Jo teigimu, kokybiški pinigai atlieka tris esmines funkcijas: mainų, apskaitos ir vertės kaupimo. Tačiau EK reglamente numatytos skaitmeninio euro savybės šių funkcijų neleistų atlikti pilnavertiškai.
„Numatoma, kad skaitmeniniam eurui būtų nustatomi taupymo limitai ar galiojimo data. Iš vartotojo pusės tai reikštų, kad skaitmeninis euras nebūtų lygus gryniesiems pinigams“, – aiškino ekspertas. Kita vertus, jo teigimu, jei skaitmeninis euras nebus lygus gryniesiems, norint, kad vartotojai juo naudotųsi, reikės sukurti papildomas skatinimo priemones. O jos gali iškreipti rinką.
Leonardas Marcinkevičius taip pat pabrėžė, kad centriniam bankui tektų nuolat balansuoti tarp jų pačių įvedamos priemonės populiarumo ir paplitimo bei visos euro zonos ekonomikos ir finansų sistemos stabilumo.
„Viena vertus, šios priemonės populiarumas galėtų sukelti didelę riziką finansų sistemos stabilumui. Antra vertus, jeigu visos ribojančios priemonės, kurios apsaugotų nuo šių rizikų būtų taikomos, sutriktų skaitmeninio euro plėtra. Jei ji bus brangi mokesčių mokėtojams ir nepopuliari tarp vartotojų, jau dabar verta klausti, ar jos poreikis iš tiesų egzistuoja“, – diskusijos metu išryškėjusią problemą apibendrino L.Marcinkevičius.
Išsamią EK pasiūlyto skaitmeninio euro analizę rasite čia.