Pagal naujausią teismų praktiką yra laikomasi aiškios nuomonės, jog buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės jau nuo 2021 m. liepos 15 d. turi teisę vienašališkai nemokant jokių nutraukimo mokesčių nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją, rašoma AVOCAD pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniojo teisininko Manto Baigio, Lietuvos apeliacinis teismas neseniai priėmė labai svarbų sprendimą, kuriuo buvo atmestas daugiau nei 1 mln. EUR reikalavimas sumokėti sutarties nutraukimo mokestį.
„Iki šiol tiek buitiniai vartotojai, tiek smulkusis verslas bijojo inicijuoti ekonomiškai nenaudingų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą ir pakeisti elektros tiekėją, nes elektros tiekėjai už sutarčių nutraukimą reikalauja sumokėti milžiniškus sutarties nutraukimo mokesčius“, – pastebi Mantas Baigys.
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir iš dalies keičianti Direktyvą 2012/27/ES 2019/944) numatė įpareigojimą valstybėms narėms užtikrinti, kad už tiekėjo pakeitimą nebūtų nustatyti nepagrįsti mokesčiai ir valstybės narės savo aktyviais veiksmais užtikrintų, kad atitinkami nepagrįsti mokesčiai (t. y. mokesčiai vien už tiekėjo pakeitimą, nesusieti su konkrečiais tiekėjo nuostoliais) buitinių vartotojų ir mažų įmonių atžvilgiu nebūtų taikomi.
Įstatymų leidėjas 2023 m. birželio 01 d. Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme įtvirtino, jog Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę pakeisti nepriklausomą tiekėją.
Pasak įstatymo leidėjo draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir netesybas, kurie būtų taikomi šioje dalyje nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą.
Naujausioje teismų praktikoje yra išaiškinta – Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatos į Lietuvos teisinę sistemą buvo perkeltos tinkamai nuo 2021 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-483 priėmimo ir reiškė, kad jau nuo 2021 m. liepos 15 d. buvo užtikrinta, jog namų ūkio vartotojai ir mažosios įmonės, nutraukdamos sutartis vienašališkai, nemokės jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių.
Kitaip tariant, net jeigu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose po 2021 m. liepos 15 d., nutraukimo mokestis ir buvo numatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje, jis, vadovautis teisiniu reguliavimu negali būti taikomas nutraukiant sutartį.
Teisininko vertinimu, tiek paprasti vartotojai, tiek verslas (labai mažos įmonės ir mažos įmonės), turi teisę peržiūrėti sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir įsivertinti ar nėra objektyvių kriterijų pasirinkti kitą elektros tiekėją, ir nemokėti jokio sutarties nutraukimo mokesčio. Net jeigu sutartyje yra įforminti sutarties nutraukimo mokesčiai.
„Tai savaime nereiškia, jog yra galima skubotais veiksmais inicijuoti sutarčių nutraukimą. Būtina atsakingai įsivertinti ar egzistuoja visos būtinos sąlygos tokių veiksmų atlikimui. Todėl yra rekomenduojama pasitarti su teisininkais“, – atkreipia dėmesį AVOCAD teisininkas.