2050 m. Lietuva pasigamins visą savo poreikiams reikalingą elektros energiją ir bus ženkli jos eksportuotoja regione. Europos ekonomikai ir pramonei persiorientuojant į klimatui neutralią veiklą, Lietuvos energetikos sektoriuje 2050 m. galėtų būti sukurta 140 000 naujų darbo vietų, o nauda Lietuvos ekonomikai siektų apie 6,3 mlrd. eurų. Šiuo metu energijos išteklių importui išleidžiamus apie 6 mlrd. eurų per metus 2050 m. turėtų pakeisti pajamos iš energijos išteklių eksporto.
Tai numatoma Seime pristatytoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iki 2050 m. (NENS). Pagrindiniai jos tikslai – saugi ir energija apsirūpinanti valstybė, 100 proc. klimatui neutrali energija Lietuvai ir regionui, perėjimas prie elektros ekonomikos ir naujos pramonės vystymas bei energijos išteklių prieinamumas vartotojams.
„Tai yra svarbiausias ne tik energetikos sektoriaus, bet ir visos valstybės strateginis dokumentas, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Iškastinį kurą pakeitus elektros energija, pastaroji taps pagrindiniu pirminiu energijos šaltiniu bendroje energetikos sistemoje. Todėl jau šiandien turime turėti aiškų planą, kaip Lietuva pilnai savarankiškai apsirūpins švaria elektros energija iš vietinių šaltinių, kaip taps svarbia elektros eksportuotoja regione – tai ir numato parengta strategija“.
D. Kreivys akcentuoja, jog nauja ilgalaikė energetikos strategija ypač svarbi Lietuvai šiandien beveik 100 proc. įgyvendinus ankstesnius strateginius energetinės nepriklausomybės tikslus: „Esame visiškai atsisakę energetinių išteklių iš rusijos importo, užsitikrinę energetikos sistemos saugumą ir stabilumą, kitų metų pradžioje atsikratysime paskutinės sovietinės grandinės ir tapsime kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi“. Ministras pabrėžia, jog sėkmingas iki šiol buvusių strateginių tikslų įgyvendinimas yra nuoseklios ir tęstinės valstybės energetikos politikos pavyzdys, rodantis, jog skirtingos politinės jėgos vienodai vertina energetinio saugumo ir nepriklausomybės reikšmę visos šalies ekonominei ir socialinei raidai.
Energetikos ministerija 2022–2023 m. atliko ne vieną išsamią energetikos sektoriaus studiją ir atlieka sistemos modeliavimą. Remiantis Lietuvos ir tarptautinių ekspertų išvadomis, išvystyti galimi ilgalaikių pokyčių scenarijai.
Lietuvos energetikos vizija 2050 m. – savarankiškai energija apsirūpinanti valstybė, sukūrusi klimatui neutralią ir reikšmingą pridėtinę vertę kuriančią energetikos pramonę. Pagrindinis dėmesys skiriamas išvestinių vandenilio produktų – žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų – gamybai. Bus sukurtos konkurencingos sąlygos vystyti naujus elektros energijos ir kitų energijos išteklių gamybos bei kaupimo pajėgumus, siekiant kuo didesnio jų panaudojimo Lietuvoje. Bus sukurtos konkurencingos sąlygos vystyti naujus elektros energijos ir kitų energijos išteklių gamybos bei kaupimo pajėgumus, siekiant kuo didesnio jų panaudojimo Lietuvoje.
Didžioji dalis šalyje suvartojamos energijos bus pagaminama vėjo ir saulės šviesos jėgainėse. Dėl klimato sąlygų gamyba jose nėra tolygi, todėl elektros energetikos sistemoje turės būti prieinamos žymiai didesnės balansavimo bei rezervinių pajėgumų galios nei buvo įprasta naudojant iškastinį kurą. Taip pat turės būti įdiegtos lanksčią energijos paklausą užtikrinančios priemonės bei technologijos, kurios sukurtų papildomą elektros energijos paklausą, kai esant perteklinei gamybai jos kaina maža, ir kurios sumažintų vartojimą, kai elektros energijos trūksta ir jos kaina yra aukšta.
Numatoma, kad, naudojant vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo priemones, galutinės energijos poreikis visoms reikmėms 2030 m. sudarys 88 TWh, 2040 m. – 81 TWh, 2050 m. – 75 TWh. Tuo tarpu dėl pramonės, transporto ir namų ūkių perėjimo prie elektros kaip pagrindinio energijos šaltinio, elektros energijos gamyba ženkliai augs ir 2030 m. sudarys 25 TWh, 2040 m. – 54 TWh, 2050 m. – 74 TWh. AEI dalis 2030 m. sudarys 60 proc. 2040 m. – 85 proc., 2050 m. – 95 proc.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. elektros energijos suvartojimas išaugs daugiau 6 kartus: nuo dabartinio 12 TWh poreikio iki numatomo 74 TWh. Didžiausią augimo dalį sudarys sintetinių dujų gamyba (35,5 TWh), pramonės vartojimas (12,6 TWh), transporto vartojimas (6,3 TWh), šilumos gamybos sektorius (3,4 TWh).
Po viešų konsultacijų su socialiniais partneriais NENS turės patvirtinti Seimas. Planuojama, jog tai įvyks dar šioje pavasario sesijoje.
