Keithas Haringas buvo žymus amerikietis dailininkas, garsėjęs savotišku, ryšiu ir prieinamu meno stiliumi, tapusiu svarbia devintojo dešimtmečio Niujorko gatvių kultūros dalimi.
Keitho Haringo „Nebaigtas paveikslas“ (1989) (kairėje) ir DI sugeneruota versija su užpildyta tuščia vieta ©twitter.com
1990 metais Keithas Haringas mirė nuo AIDS. Vos metais anksčiau jis pristatė paskutinįjį savo darbą „Nebaigtas paveikslas“. Kūrinys tikslingai buvo paliktas iš dalies tuščias, kad simbolizuotų ŽIV epidemijos paliktą tuštumą. Dabar paveikslą „užbaigė“ dirbtinis intelektas, kas sukėlė žiūrovų ir menininkų nepasitenkinimo bangą. DI darbą kritikavo už nepagarbą dailininkui, jo stiliaus ignoravimą ir netgi pavadino pasityčiojimu ir netgi šventvagyste.
𝕏 tinklo naudotojas publikavo paskutinįjį Haringo darbą, kuriame nebėra tuščių vietų – jos užpildytos dirbtinio intelekto instrumentu.
„Šio paveikslo istorija tokia liūdna! Dabar su DI galime užbaigti tai, ko negalėjo užbaigti jis pats!“, – paaiškino įrašo autorius.
Publikacija greitai tapo virusine ir sukėlė neigiamą šimtų meno mylėtojų reakciją. „Naudoti DI projektui užbaigti – tai parodija, ir jums derėtų šį įrašą pašalinti“, – parašė vienas naudotojas. Kitas DI panaudojimą šioje situacijoje iš viso pavadino „šlykščiu pasityčiojimu ir šventvagyste“. Paveikslas yra devintojo ir dešimtojo dešimtmečio AIDS epidemijos simbolis, todėl, kaip mano kai kurie menininkai, neteisinga jį užbaigti kompiuterine programa.
Kiti komentatoriai pažymėjo, kad DI sukurtame atvaizde visiškai ignoruojamas dailininko stilius. Haringas išgarsėjo savo menu metro. Kreida jo nupieštos figūros ir ritmingos linijos užburdavo miesto publiką. Žmonių figūros yra nuolatinė jo darbų tema, ir „Nepabaigtas paveikslas“ nėra išimtis. Originaliame kūrinyje galima pastebėti kelios viena ant kitos skirtingomis pozomis suguldytos žmogiškos figūros. Visgi „užbaigtame“ DI darbe ši ypatybė atkurta blogai. Atsitiktiniai ornamentai ir linijos tiesiog imituoja originalą. Iš esmės, tai bedvasė forma be turinio.
Situacija sukėlė diskusiją apie platesnes etines DI naudojimo mene problemas. Pernai dailininkai jau pateikė ieškinį prieš kompanijas, kuriančias atvaizdus, panaudojant dirbtinį intelektą – „Midjourney“, „DeviantArt“, „Runway“ ir „Stability AI“. Tarp pretenzijų – žmonių sukurto meno naudojimas DI modelių apmokymui. Kompanija „Getty Images“ neseniai padavė į teismą dirbtinius atvaizdus generuojančią platformą „Stability AI“. Fotografijos agentūra tvirtina, kad jos autorinėmis teisėmis apsaugota medžiaga naudojama mokyti DI modelius. Tai atveria kelią būsimiems teisiniams ginčams šioje srityje.
Su DI menu susijusios taisyklės tebelieka neapibrėžtos. Kai kurios organizacijos etinius ir juridinius klausimus ėmėsi spręsti prevenciškai. Pavyzdžiui, „Getty Images“ uždraudė naudoti autorinių parduodamų darbų portfeliuose DI sukurtas iliustracijas. O „Nature“ žurnalas paskelbė nepublikuosiantis atvaizdų ar video, sukurtų, panaudojant generatyvinius DI instrumentus.
hightech.plus
