Ryšių reguliavimo tarnyba 2023 metais išnagrinėjo 88 juridinių asmenų kreipimusis dėl su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais kilusių ginčų dėl elektroninių ryšių paslaugų sutarčių vykdymo, t. y. 40 proc. daugiau nei 2022 metais. 44 buvo dėl UAB „Bitė Lietuva“ veiksmų, 37 dėl UAB „Tele2“ ir 7 – dėl Telia Lietuva, AB.
Pernai iš 88 kreipimųsi net 66 juridinių asmenų reikalavimai (75 proc.) buvo tenkinti (ar iš dalies tenkinti) arba situacijos išsisprendė taikiai. Daugiausia kreipimųsi, net 83 iš 88, buvo dėl mobilaus kalbinio ryšio paslaugų. Likę keli – dėl interneto prieigos paslaugų (mobiliojo ryšio) teikimo.
„Iš 88 kreipimųsi absoliuti didžioji dauguma kilo dėl sutarčių, kuriose buvo nustatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis, nutraukimo pasekmių, pavyzdžiui, suteiktų nuolaidų paslaugoms ir (ar) įrangai grąžinimo, sutarties nutraukimo užmokesčio taikymo, taip pat dėl sutarčių sąlygų vienašališko keitimo. Tik keli kreipimaisi buvo dėl žalos atlyginimo, užmokesčių už elektroninių ryšių paslaugas“, – teigia Aridana Jurčiukonienė, laikinai einanti RRT Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovo pareigas.
Net kelios dešimtys ginčų buvo susiję su bendrovės „Bitė Lietuva“ sprendimu vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas. Pasikeitus sutarties sąlygoms, paslaugų gavėjai turi teisę nesutikti su naujomis sąlygomis ir nutraukti sutartį. Tokią teisę numato teisės aktai, dėl to jau išspręstuose ginčuose su „Bitė Lietuva“ RRT priėmė paslaugų gavėjams palankius sprendimus ir pripažino, kad operatorius neturėjo teisės reikalauti grąžinti nuolaidų iš anksčiau laiko nutraukiančių sutartis.
„Bendra suma, kurią RRT įpareigojo paslaugų teikėjus grąžinti, kompensuoti arba nereikalauti iš paslaugų gavėjų tenkinus ar iš dalies tenkinus paslaugų gavėjų reikalavimus ir suma, kurią paslaugų teikėjai kompensavo (grąžino, nereikalauja) iš paslaugų gavėjų susitarus ginčą spręsti taikiai, siekia apie 240 tūkst. eurų“, – sako A. Jurčiukonienė.
