Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiemet inicijavo Pašto įstatymo pokyčius. Galiojantis Pašto įstatymas buvo priimtas prieš 10 metų ir nuo to laiko nebuvo iš esmės peržiūrėtas. Per tą laiką vartotojų poreikiai ir pašto rinka nuo popierinės korespondencijos ir jos reguliavimo transformavosi į konkurencingą elektroninės prekybos ir siuntų pristatymo rinką.
„Naujų technologijų plėtra, inovacijos, kintantys naudotojų poreikiai lemia nuosekliai mažėjančius tradicinių laiškų kiekius, sparčiai auga pašto siuntinių kiekiai, keičiasi pašto paslaugos naudotojų poreikiai ir pašto paslaugos teikimo pobūdis“, – dėsto RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Jo teigimu, Pašto įstatymo pokyčiai inicijuoti siekiant trijų esminių tikslų: naudotojų interesų užtikrinimo, UPP ekonominio tvarumo ir efektyvaus pašto sektoriaus reguliavimo.
„Dabartinio įstatymo vienu iš esminių tikslų yra universaliosios pašto paslaugos (UPP), kurios apimtys kiekvienais metais mažėja, reguliavimas. 2022 metais vienas suaugęs Lietuvos gyventojas išsiuntė 1,15 vnt. UPP siuntų. Spartus UPP pajamų mažėjimas formuoja sąlygas susidaryti nuostoliams, kurie UPP teikėjui AB Lietuvos paštui yra kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis. Mes siekiame, kad būtų sudarytos sąlygos lanksčiai reaguoti į besikeičiančią rinką, vartotojų poreikius ir siekti UPP veiklos efektyvumo, - aiškina D. Kuliešius. – Todėl galiojančias UPP priežiūros ir reguliavimo nuostatas siūlome keisti taip, kad jos kurtų didesnę vertę vartotojams ir UPP paslaugų teikėjui“.
RRT siūlomu įstatymo projektu taip pat siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją visoje pašto paslaugų rinkoje ir paskatinti inovacijų ir technologinių sprendimų plėtrą.
„Norime pakeisti reikalavimą pašto siuntas įteikti gavėjui asmeniškai pasirašyti. Vietoje jo, norime įtvirtinti reikalavimą, kad pašto siuntos įteikimo būdas atitiktų vartotojų poreikius ir rinkos technologijų pokyčius. Be to, norime įtvirtinti gavėjo teisę pareikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo už dingusią ar sugadinto pašto siuntą. Šiuo metu tokią teisę turi tik siuntėjas“, – inicijuotus pokyčius vardija D. Kuliešius.
Jeigu bus patvirtinti RRT siūlomi pokyčiai, gavėjai galės reikalauti žalos atlyginimo net ir tuo atveju, jei priėmė pašto siuntą ir patvirtino, kad ją gavo. Pavyzdžiui, tai aktualu paaiškėjus, kad siunta buvo sugadinta. Tuo metu pašto siuntėjas būtų atsakingas ne tik už siuntos turinį, bet ir už tinkamą supakavimą ir adreso užrašymą.
Naujajame Pašto įstatymo projekte apibrėžiama paštomato sąvoka, reglamentuojamas kitų valstybių įgaliotų pašto paslaugų teikėjų tarptautinių pašto siuntų apskaitos vietų steigimasis Lietuvoje, įtvirtinama išimtinė teisė leisti pašto mokos ženklus UPP teikėjui. Taip pat numatoma pašto paslaugos teikėjų pareiga teikti informaciją RRT apie pašto paslaugos teikimo veiklą, valdomą pašto tinklą, taikomas aplinkos tvarumo praktikas.
