Palyginti su Estija ir Latvija, Lietuvoje vyrauja stipriausias įsitikinimas, kad dirbtinio intelekto (DI) technologijos ateityje pagerins gyvenimą. Tiesa, Lietuvoje daugiausia ir neapsisprendusiųjų dėl to, ar galima pasitikėti viena sparčiausiai pasaulyje vystomų ir pritaikomų technologijų. Vis tik, lyginant su kaimynais, lietuviai demonstruoja didžiausią pasitikėjimą DI, rodo profesinių paslaugų bendrovės EY užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasaulyje sparčiai daugėja DI technologinių sprendimų ir jų panaudojimo atvejų. Be daugeliui pažįstamų „ChatGPT“ tekstinių užklausų, daugėja ir DI vaizdų, kalbos, programinio kodo ir net muzikos kūrimo. Šiais sprendimais vis plačiau naudojasi moksleiviai, studentai, programuotojai, mokytojai, dėstytojai, įmonių vadovai ir darbuotojai, žurnalistai, vaizdo ir muzikos kūrybininkai bei daugelis kitų profesijų. Šios tendencijos neaplenkė ir Baltijos šalių, tačiau ne visi piliečiai vienodai priima šias naujas technologijas.
Tyrimo duomenimis, 61 proc. gyventojų Lietuvoje nurodė, kad su DI raida puoselėja pozityvius lūkesčius ir tikisi, kad ateityje šios technologijos pagerins jų gyvenimą. Tačiau penktadalis (21 proc.) pozityvių permainų nesitiki. Palyginus Latvijoje teigiamų nuostatų dėl DI yra kiek mažiau – gerų pokyčių tikisi 50 proc. gyventojų, o 33 proc. mano, kad tokios viltys yra bergždžios.
Vis tik, pasak Lino Dičpetrio, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, kol kas teigiamos DI įtakos lūkesčiai yra didesni negu pasitikėjimas šia technologija.
Tarp Baltijos šalių Lietuvoje EY užfiksavo didžiausią pasitikėjimą DI – tokią poziciją turi 36 proc. gyventojų. Latvijoje tokių žmonių yra 33 proc., Estijoje – 30 procentų. O štai nepasitikinčiųjų DI visuomenės dalis visose šalyse dar ženkli: Lietuvoje ji sudaro 38 proc., Latvijoje – 48 proc., Estijoje – 49 procentus. Ketvirtadalis (26 proc.) žmonių Lietuvoje nėra apsisprendę, ar gali pasitikėti DI.
„Kol kas teigiamos dirbtinio intelekto įtakos lūkesčiai yra didesni negu pasitikėjimas šia technologija. Tai atspindi didžiosios Lietuvos visuomenės dalies nuostatas: norą ateityje naudoti ir pritaikyti jau išbandytus DI sprendimus, o ne būti tarp tų pirmųjų šalių, kurios drąsiai išbando, pritaiko ir įgalina inovacijas kasdienybėje. Būtent pasitikėjimas yra kertinis dalykas inovacijų kelyje ir, akivaizdu, tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims ties tuo reikia dar daug padirbėti – plačiau eskaluoti DI galimybes, ugdyti visuomenės būtinas kompetencijas ir taip skatinti pasitikėjimą pačiais technologiniais sprendimais bei jų kuriama verte“, – sako EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Įdomu tai, kad Estija dažnai vaizduojama kaip pažangiausia skaitmeninių technologijų valstybė regione, tačiau EY tyrimas atskleidė, jog pozityvių permainų iš DI technologijų tikisi tik 40 proc. gyventojų – mažiausiai iš visų Baltijos šalių. 34 proc. estų nurodė netikintys, kad tai pagerins jų gyvenimą.
L. Dičpetris pastebi tendenciją, kad technologijomis pasitikinčių gyventojų dalis Baltijos šalyse yra mažesnė už nepasitikinčiųjų, tačiau vis dar yra pakankamai didelė dalis gyventojų, kurie nėra apsisprendę, ar verta naudotis DI, ar nuo jo atsiriboti.
„Toks tarsi pasyvus dalies visuomenės nusiteikimas gali sudaryti kliūčių privačioms ir valstybinėms iniciatyvoms didinti gyventojų technologinį raštingumą ir pripratinti prie automatizuotų, skaitmenizuotų sprendimų ir jų teikiamų galimybių. Visuomenėse apstu klaidingų mitų ir įsitikinimų apie DI. Juos įveikti gali tik žinios ir geresnis technologijų pažinimas“, – teigia EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Jis atkreipia dėmesį į tyrimo duomenis, rodančius, kad labiausiai nepasitikėjimas DI būdingas vyresnio amžiaus gyventojams. Todėl, L. Dičpetrio nuomone, profesinių mentorių ir andragogų (suaugusiųjų mokytojų) vaidmuo šiuo metu yra ne mažiau svarbus negu pedagogų – jaunąją kartą lavinančių specialistų.
Kita vertus, anot EY eksperto, Baltijos šalių gyventojai gana gerai suvokia, kaip technologijų įrankiai ir sprendimai keičia darbo rinką. Daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų, ir net daugiau Latvijos ir Estijos gyventojų (atitinkamai 60 proc. ir 64 proc.) sutinka, kad DI technologijos lemia naujų profesinių įgūdžių poreikį. Nemaža dalis gyventojų tiksi ir to, kad DI padės jiems būti produktyvesniais: taip manančiųjų Lietuvoje yra 51 proc., Latvijoje – 63 proc., o Estijoje – 53 procentai.
EY užsakymu reprezentatyvų nuomonės tyrimą apie dirbtinį intelektą ir visuomenės požiūrį į šias technologijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta po mažiausiai 1 tūkst. respondentų. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. spalio mėnesį.
