Paskelbti Energetikos ministerijos inicijuoti kvietimai teikti paraiškas valstybės kompensacijoms už gyventojų keičiamus neefektyvius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus. Ši paramos priemonė padės individualių namų gyventojams įsigyti efektyvesnius šildymo įrenginius, sumažinti savo šildymo išlaidas ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Siekiame didinti energijos vartojimo efektyvumą visos valstybės mastu. Energetinis efektyvumas yra vienas svarbiausių faktorių, tiesiogiai padedantis mažinti gyventojų išlaidas šildymui, todėl šia paramos priemone skatiname gyventojus atsinaujinti modernias šildymo sistemas, kurios padėtų taupyti energiją ir lėšas“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Paramos priemonę administruoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Paraiškas teikti galima iki 2024 m. balandžio 5 d. arba kol baigsis kiekvienam kvietimui skirta lėšų suma. Pirmieji keturi kvietimai paskelbti 14,16 mln. eurų sumai. Iš viso šiai paramos priemonei skirta 90,44 mln. eurų iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų.
„Gyventojai, vienbučiuose ir dvibučiuose namuose bei sodų nameliuose įsirengiantys arba planuojantys įsirengti efektyvius šildymo prietaisus, dėl finansinės paramos gali kreiptis į Lietuvos energetikos agentūrą. Svarbu tai, kad paraiškas gali teikti ir tie gyventojai, kurie iškastinio kuro katilą į efektyvesnį šildymo įrenginį jau pasikeitė šią vasarą, ne anksčiau kaip po 2023 m. liepos 26 d., kai įsigaliojo ši finansavimo tvarka. Be to, nereikalaujama atsisakyti turimo seno taršaus katilo“, – sako Lietuvos energetikos agentūros l. e. p. direktorė Agnė Bagočiutė.
Fiziniai asmenys, gyvenantys individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo, galės keisti neefektyvius biomasę arba iškastinį kurą naudojančius katilus į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas: naują 5 klasės biokuro katilą arba šilumos siurblį.
Dotacija bus skiriama kompensuoti ne daugiau kaip 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Gali būti kompensuojama vidutiniškai apie 3,5 tūkst. eurų išlaidų, pakeitus neefektyvų katilą į šilumos siurblį, ir apie 1,5 tūkst. eurų – įsirengus 5 klasės biokuro katilą. Patirtos išlaidos katilui pasikeisti bus apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius, nustatytus Europos socialinio fondo agentūros atliktame tyrime. Projektų atranka bus vykdoma kaip tęstinė, o projektų įgyvendinimo trukmė – iki 18 mėnesių, todėl gyventojai galės per jiems patogų laiko tarpą pateikti paraiškas ir įgyvendinti projektus.
Įsigyti naują katilą arba šilumos siurblį ir įforminti PVM sąskaitą faktūrą bei priėmimo–perdavimo aktą galima jau nuo projektų finansavimo sąlygų aprašo įsigaliojimo dienos – 2023 m. liepos 26 d. Tai suteikia galimybę pretenduoti į paramą ir tiems gyventojams, kurie po šios datos jau pasikeitė katilą, nelaukdami kvietimų paskelbimo.
Apie 60 % visos šilumos energijos Lietuvoje suvartojama decentralizuotai. Šiuo metu Lietuvoje vis dar didelė dalis gyventojų namų ūkiuose šiluma apsirūpina naudodami neefektyvius biokuro arba taršius iškastinio kuro įrenginius: 34,3 % šilumos energijos poreikio tenkinama gamtinių dujų šilumos gamybos įrenginiais, 14,9 % – neefektyviais biokuro šilumos gamybos įrenginiais, 16,4 % – kitais iškastinio kuro įrenginiais. Šilumos siurblių technologijomis tenkinama tik 7,8 % šilumos poreikio, o 26,6 % – efektyviais biokuro ir kitais AEI šilumos gamybos įrenginiais.
Ekspertų nuomone, seną gamtinių dujų katilą pakeitus į šilumos siurblį ir pasirinkus išmanų elektros planą pagal biržos kainas, išlaidas už šilumą per mėnesį šaltuoju metų laiku galima sumažinti daugiau kaip trečdaliu. Panašus išlaidų už šilumą sumažėjimas galimas ir pakeitus seną biokuro katilą nauju efektyvesniu biokuro katilu. Dar reikšmingesnis išlaidų už šilumą sumažėjimas galimas pas tuos gyventojus, kurie jau turi įsidiegę saulės elektrines ir kartu šiuo metu planuoja įsirengti šilumos siurblį.
