Fnansų ministrė Gintarė Skaistė oficialiai pateikė Europos Komisijai (EK) papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą. Atnaujintame plane numatoma daugiau kaip 1,8 mlrd. eurų papildomų investicijų, įskaitant papildomą milijardą paskoloms verslui, žaliosioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui.
Pasak G. Skaistės, reikšmingiausios naujos investicijos koncentruotai planuojamos nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms bei papildomi beveik 700 mln. eurų į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.
„Papildytas „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimas svarbus dabartinės geopolitinės realybės kontekste. Todėl beveik dvigubiname 2021 m. parengto 2,225 mlrd. eurų plano investicijas iki 4 mlrd. eurų. Naujos priemonės ne tik prisidės prie Lietuvos verslo konkurencingumo padedant integruotis į globalias žaliųjų technologijų vertės grandines, bet ir stiprins mūsų šalies energetinį savarankiškumą per ženklias investicijas į žaliosios elektros gamybą. Esu įsitikinusi, jog plano papildymas reikšmingai prisidės prie reikalingų pokyčių“, – pažymėjo finansų ministrė.
Ekspertų vertinimu, numatoma, jog dėl naujų „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijų 2023-2027 m. laikotarpiu bus užtikrintas spartesnis realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas – vidutiniškai po 0,97 proc. arba 492,5 mln. eurų per metus, o per 2023–2040 m. laikotarpį dėka naujų „Naujos kartos Lietuva“ plano priemonių bus sukurta beveik 8,5 mlrd. eurų papildomo BVP. Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 2,25 euro realaus BVP grąžos.
Papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą siūloma atsižvelgus į geopolitinę situaciją, naujas Lietuvos ambicijas atsinaujinančios energetikos srityje, intensyvias diskusijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, Prezidentūros pasiūlymus bei naują Europos Komisijos „REPower EU“ 198,4 mln. eurų vertės iniciatyvą.
Investicijos į pramonės žalinimą
Atnaujintame „Naujos kartos Lietuva“ plane kuriamas naujas iki 1 mlrd. eurų ilgalaikio finansavimo instrumentas, suteiksiantis daugiau galimybių verslui. Nauja finansavimo priemonė verslui atvers lanksčias galimybes, kurių prieš tai nebuvo. Tai yra nauja valstybės finansavimo kryptis.
Priemonė bus leidžiama kaip finansinis instrumentas, paskolų forma, taigi lėšos grįš. Galimybę gauti finansavimą turės visų dydžių įmonės – mažos, vidutinės ir didelės. Pretenduoti galės verslas, kuris savo investicijomis siekia įgyvendinti ES Žaliąjį kursą pramonėje, užtikrinant žiediškumą, dekarbonizaciją ir energetinį efektyvumą. Taip pat diegia aplinkai palankias, mažaatliekes ir pažangias bei skaitmenines technologijas, užtikrinant aukštos pridėtinės vertės ir mažo CO2 pėdsako produktų gamybą bei jų eksporto plėtrą. Papildomai numatomos galimybės investicines paskolas gauti gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus produktų tobulinimui, inovacijų kūrimui šiose srityse. Tai padės kurti gerai apmokamas darbo vietas ir užtikrins ilgalaikį tvarų Lietuvos ekonomikos augimą.
Finansinis instrumentas konstruojamas taip, kad valstybė per Nacionalinę plėtros įstaigą (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)) finansuotų projektus kartu su privačiu sektoriumi, tokiu būdu užtikrinant, kad finansuoti projektai yra atsiperkantys ir ekonomiškai pagrįsti.
Papildomos investicijos – prioritetinėms sritims
Dabartinių iššūkių akivaizdoje dvigubai didiname savo ambiciją ir iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį siekiame pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl pasinaudojus „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymu bus sparčiau įgyvendintas 1 gigavato (#1gigavatolaisvei) projektas. Tai projektas, kuris turi ne tik kovos su klimato kaita dedamąją, bet ir Lietuvą priartina prie energetinio savarankiškumo.
rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės sutrikdė pasaulio energetikos sistemą. Kadangi šiuo metu vietinė elektros energijos generacija Lietuvoje užtikrina tik apie trečdalį šalies elektros energijos poreikio, Lietuva spartina investicijas į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl reikšminga „Naujos kartos Lietuva“ paskolų ir dotacijų (beveik 700 mln. eurų) dalis nukreipiama į energetikos sektorių, užtikrinant Lietuvos energetinį savarankiškumą.
Planuojama, kad finansavimas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bus skirtas trims tikslinėms grupėms: juridiniams asmenims (verslui), atsinaujinančioms energetikos bendrijoms, ypač toms, kurioms susiduria su energetiniu nepritekliumi bei savivaldybėms ir centrinei valdžiai. Apie 90 procentų šių lėšų bus skirta saulės elektrinėms, taip pat bus sudaryta galimybė investuoti į sausumos vėjo energijos gamybą, o esant poreikiui įsigyti ir energijos kaupimo įrenginį.
Papildytame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai bei valstybės kibernetinio saugumo stiprinimui.
