Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Rusija į orbitą iškėlė tik vieną komercinį palydovą. Prieš invaziją Rusija per metus paleisdavo daugiau kaip 300 kosminių aparatų. Apie tai pranešė šaltinis Space.com.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Rusijos kosmoso pramonė tapo viena iš agresyvios Kremliaus politikos aukų. Jai taikomos sankcijos ir tarptautinė izoliacija, todėl ji neteko bet kokios galimybės vystytis ir apskritai egzistuoti.
Vienintelis kosminis projektas, kuriame vis dar vyksta Rusijos Federacijos ir Vakarų bendradarbiavimas, yra Tarptautinė kosminė stotis. Tačiau net ir ten Rusijos Federacija nuolat susiduria su problemomis, susijusiomis su technologiniu atsilikimu. Netrukus ji turės pasitraukti iš projekto, nes kosmonautų buvimas Rusijos stoties segmente tapo nesaugus. To nebeslepia ir Rusijos pareigūnai.
Padėtis komercinėje kosmonautikos srityje taip pat bloga. Iš 46 per karą Rusijos Federacijos paleistų palydovų tik vienas buvo komercinis, skirtas Angolai. Palyginimui, 2021 m. Rusijos Federacija paleido 339 palydovus (302 komercinius) aštuoniolikai šalių.
Taigi, dėl karo Rusija prarado labai perspektyvią partnerystę su „OneWeb“, kuri Žemės orbitoje kuria 600 palydovų žvaigždyną, skirtą sparčiajam internetui. Sutartis perėmė JAV bendrovė „SpaceX“ ir Indija.
Taip pat buvo nutrauktas bendradarbiavimas su Europos kosmoso agentūra, dėl to baigėsi „ExoMars“ marsaeigio programa.
Kinija taip pat nutraukė bendradarbiavimą su Rusija dėl bendros Mėnulio tyrimų programos.
Rusijos kosmoso pramonei trukdo ne tik sankcijos, bet ir menkas finansavimas, kuris nuo karo pradžios dar labiau sumažėjo. Šiais metais valstybės finansavimas kosmoso projektams buvo sumažintas 7 mlrd. rublių – iki 275 mlrd. rublių. Dėl sunkios padėties „Roskosmos“ buvo priversta parduoti savo turtą ir likviduoti mokslinių tyrimų ir gamybos įrenginius.
