2022 m. rugpjūčio 23 d. rinkų susiejimo valdymo komitetas (angl. market coupling steering committee), kurio veikloje dalyvauja paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai (angl. nominated electricity market operator – NEMO) ir perdavimo sistemos operatoriai (angl. transmission system operator), paskelbė, kad nuo šių metų rugsėjo 20 dienos didžiausia galutinė elektros kainų riba, taikytina visose prekybos zonose, dalyvaujančiose bendrame kitos paros prekybos rinkų susiejimo procese, bus keliama iki 5000 Eur/MWh. Šiuo metu didžiausia galutinė elektros kainų riba yra 4000 Eur/MWh.
Šis pakeitimas atliekamas remiantis suderintų didžiausių ir mažiausių galutinių kainų metodika (toliau – metodika), kuri patvirtinta vadovaujantis 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės, 41 straipsnio 1 dalimi. Metodika nustato, kad didžiausia galutinė elektros kainų riba gali būti keliama 1000 Eur/MWh, kai rinkoje fiksuota galutinė kaina viršija 60 proc. nuo suderintos didžiausios galutinės kainos. Tokių veiksmų imamasi po to, kai šių metų rugpjūčio 17 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos kainų zonose buvo užfiksuota 4000 Eur/MWh valandinė didmeninė elektros kaina.
Atsižvelgdamos į dabartinę energijos kainų krizę ir siekdamos apsaugoti vidaus elektros rinką ir vartotojus, Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos nepritaria, kad būtų nustatyta suderinta didžiausia galutinė kaina bendrame kitos paros prekybos rinkų susiejimo procese, lygi 5000 Eur/MWh, ir prašo NEMO peržiūrėti automatinio kainų padidinimo mechanizmą, kad būtų išvengta nepagrįsto kainų pakėlimo. Tuomet ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) Reguliuotojų valdyba balsuotų dėl NEMO pasiūlymo siekiant gauti bendrą reguliuotojų patvirtinimą.
Po pastarojo šių metų rugpjūčio 17 d. kainų piko kitos paros Baltijos prekybos zonoje (angl. day-ahead Baltic market area) Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos sutiko koordinuotai ištirti veiksnius, kurie galėjo lemti itin aukštas kainas, ir numatyti veiksmus, kurių būtų galima imtis siekiant išvengti tokio staigaus kainų kilimo ateityje. Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos laikosi pozicijos, kad kainos viršutinės ribos kėlimas iki 5000 Eur/MWh po šio kainų piko atvejo Baltijos prekybos zonoje nebuvo būtinas ir pagrįstas, kad Europos elektros rinka tinkamai funkcionuotų, o šiuo energetinės krizės laikotarpiu netgi buvo netinkama priemonė.
