Ericas Schmidtas mano, kad Kinija ir JAV turėtų sudaryti abipusę atgrasymo sutartį. Buvęs „Google“ vadovas Ericas Schmidtas pagal galią lygino dirbtinį intelektą (DI) su branduoliniais ginklais ir perspėjo apie galimą katastrofą. Jo kalbą Aspeno Saugumo forume cituoja „Vice“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Erico Schmidto teigimu, artimiausiu metu dėl saugumo problemų Kinija ir JAV turės sudaryti sutartį dėl atgrasymo dirbtinio intelekto srityje, panašiai kaip anksčiau uždraudė branduolinių bombų bandymus ir pasirašė kitas svarbias sutartis. 1960-aisiais šalys sukūrė pasaulį, kuriame buvo atmestos „staigmenos“ ir buvo pasiekta pasitikėjimo pusiausvyra. Su tokiais apribojimais dirbtiniam intelektui šiuo metu niekas nedirba, nors jis yra „toks pat galingas“.
„Esu labai susirūpinęs, kad JAV traktuodama Kiniją kaip korumpuotą, komunistinę ar dar kokią nors, o Kinija laikanti Ameriką nevykėle, leis žmonėms pasakyti: „o Dieve, jie kažkam ruošiasi“, o tada pateikti kažką panašaus į galvosūkį. Pradėję daryti ką nors dėl ginkluotės ar mokymų, keliate susirūpinimą kitai pusei“, – sakė Ericas Schmidtas.
E. Schmidtas sako, kad pirmą kartą perėmęs „Google“ valdymą, jis visiškai nesuprato informacijos galios. Dabar jis mato galimą technologijų žalą, todėl ragina jas kurti, atsižvelgiant į žmonijos etikos standartus ir moralines vertybes.
Hirosima ir Nagasakis yra du Japonijos miestai, kuriuos JAV sunaikino Antrojo pasaulinio karo pabaigoje branduolinėmis bombomis. Ši ataka pareikalavo dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių ir parodė, kokie galingi ir baisūs yra branduoliniai ginklai. Po to SSRS ir Kinija taip pat įvaldė atomines technologijas, ir žmonija gyvena jausdama abipusiai užtikrinto susinaikinimo grėsmę. Atgrasymo teorija reiškia, kad jei viena šalis paleis branduolines galvutes, į ją bus atsakyta tuo pačiu būdu ir įvyks pasaulinė katastrofa.
„Vice“ pažymi, kad DI ir mašininis mokymasis yra įspūdingos ir dažnai neteisingai suprantamos technologijos. Apskritai mašinos nėra tokios protingos, kaip žmonės galvoja, tačiau jos puikiai sugeba sukurti meno šedevrus, laimėti vaizdo žaidimuose ar skambinti klientams. Kai kurie kūrėjai bando išmokyti dirbtinį intelektą be žmogaus įsikišimo važinėti automobiliu po didmiesčius, tačiau kol kas dar pasitaiko incidentų. Kiti pasiūlė DI valdyti branduolinius ginklus, manydami, kad jis nepadarys klaidų ir padės išvengti nelaimės.
„DI niekur nėra toks destruktyvus kaip branduoliniai ginklai. Tačiau valdžioje esantys žmonės bijo šios naujos technologijos ir dažniausiai dėl visiškai neteisingų priežasčių“, – sako analitikai.
Jie aiškina, kad pagrindinė dirbtinio intelekto problema yra ne potencialas, prilyginamas branduoliniam ginklui, o kūrėjų trūkumai. Mašinų algoritmai yra tokie, kokie žmonės juos kuria. Pavyzdžiui, rasistai, sąmoningai ar nesąmoningai, perduoda savo nuomonę pokalbių robotams, kurie vėliau pateikia rasistines pastabas.
„DeepMind“ generalinis direktorius Demisas Hassabis, sukūręs dirbtinį intelektą, galintį nugalėti žmones kompiuteriniame žaidime „Starcraft II“, apie tai kalbėjo neseniai paskelbtame podcast'e:
„DI yra labai didelis dalykas. Svarbu, kas kuria DI, iš kokių kultūrų jie kilę ir kokias vertybes turi DI sistemų konstruktoriai. DI sistemos mokysis pačios, bet jose liks likutis kūrėjų kultūros ir vertybių“.
