Europos Komisija pasiūlė du naujus reglamentus, kuriais siekiama griežčiau kontroliuoti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (fluorintas dujas) ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas (OAM). Priėmus šiuos reglamentus būtų žengtas svarbus žingsnis siekiant apriboti pasaulio temperatūros kilimą pagal Paryžiaus susitarimą. Pasiūlymu dėl fluorintų dujų taip pat būtų prisidėta prie tikslo iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc., o iki 2050 m. neutralizuoti Europos poveikį klimatui. Abiem pasiūlymais kartu paėmus ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis iki 2050 m. galėtų būti sumažintas iš viso 490 Mt CO2 ekvivalento. Palyginimui, šis kiekis yra tik šiek tiek didesnis nei bendras metinis Prancūzijos 2019 m. išmestų ŠESD kiekis.
Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas kalbėjo: „Ištisus dešimtmečius Europos Sąjungos politikos dėl fluorintų dujų ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų užmojai buvo didžiausi iš visų. Nors dabartiniai teisės aktai įgyvendinami sėkmingai, mokslas ragina žingsnį nedelsiant didinti ir spartinti. Plačiau prieinamos klimatui nekenkiančios technologijos padės mums pasiekti ilgalaikius ES klimato tikslus ir paskatins fluorintų dujų bei naudojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų kiekį mažinti ir Europai nepriklausančias valstybes.“
Fluorintos dujos ir OAM yra labai smarkaus poveikio dėl žmogaus veiklos išmetamos ŠESD, kurios patekusios į atmosferą skatina visuotinį atšilimą ir tai dažnai daro kelis tūkstančius kartų smarkiau nei anglies dioksidas (CO2). OAM ardo ozono sluoksnį, kuris apsaugo Žemę nuo saulės skleidžiamos pavojingos ultravioletinės spinduliuotės. Abi medžiagų grupės yra arba buvo naudojamos kasdienio gyvenimo reikmėms, pavyzdžiui, šaldymui, oro kondicionavimui, izoliacijai, priešgaisrinei apsaugai, elektros linijoms ir aerozolių propelentams. Nors dabartiniais ES teisės aktais jau gerokai apribotas šių dujų naudojimas ir išmetimas, šiandien siūlomais reglamentais išmetamas jų kiekis bus dar labiau sumažintas ir bus pateikta paskatinimų naudoti klimatui nekenkiančias alternatyvas.
Pasiūlyme dėl fluorintų dujų numatyta hidrofluorangliavandenilių kvotų sistema griežtai apribotų būsimą jų tiekimą ES rinkai ir taip 2050 m. potencialus jų poveikis klimatui atitiktų 2,4 proc. 2015 m. buvusio lygio. Ši sistema visiems susijusiems sektoriams suteiktų stiprią ekonominę paskatą naudoti klimatui nekenkiančias alternatyvas. Be to, kai kuriuose sektoriuose fluorintų dujų būtų visiškai atsisakyta. Siūlomu reglamentu taip pat atnaujinami tam tikri įpareigojimai įmonėms, pavyzdžiui, įgyvendinti geriausią praktiką, tikrinti, ar nėra nuotėkio, saugoti įrašus, mokyti darbuotojus ir tinkamai tvarkyti atliekas. Juo sustiprinama licencijavimo sistema ir ženklinimo įpareigojimai, kad būtų geriau užtikrinamas prekybos apribojimų laikymasis. Be to, naujuoju reglamentu būtų sustiprintos esamos stebėsenos ir tikrinimo sistemos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Monrealio protokolo, ir nustatyti valstybių narių sankcijų, kuriomis siekiama atgrasyti nuo neteisėtos prekybos fluorintomis dujomis, standartai.
Didžioji dalis OAM gamybos, naudojimo ir prekybos jau yra uždrausta. Todėl pagrindinis naujojo pasiūlymo tikslas – užkirsti kelią OAM išmetimui iš produktų ir įrangos, kuriems jos anksčiau naudotos teisėtai. Pavyzdžiui, būtų nustatytas reikalavimas atgauti (angl. recover) OAM iš kai kurių izoliavimo putų pastatų renovacijos ir griovimo metu arba tokias atgautas OAM sunaikinti.
