Aplinkos ministerija kviečia atliekų tvarkytojus, gamintojų ir importuotojų organizacijas teikti pasiūlymus, kaip gerinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą, didinti jų perdirbimo apimtis, skatinti pakartotinį naudojimą. Siekiant žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatytų tikslų, Lietuva yra įsipareigojusi kasmet surinkti 65 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų, dabar šis rodiklis siekia tik 46 proc.
Situacija aptarta ministerijos inicijuotame susitikime su elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos dalyviais. Jame diskutuota apie elektroninių įtaisų ir įrangos daugkartinio naudojimo plėtros iššūkius, atliekų surinkimo užduočių vykdymą, iškylančias kliūtis ir jų šalinimo priemones.
Atliekų tvarkytojų, gamintojų ir importuotojų atstovai akcentavo, kad norint gauti leidimą elektros ir elektroninės įrangos paruošimo naudoti pakartotinai ją išvalant ar sutaisant veiklai, laukia pernelyg sudėtinga procedūra. Norint išplėtoti šias paslaugas Lietuvoje reikėtų jas supaprastinti, paruoštus pakartotinai naudoti ir panaudotus pakartotinai elektros bei elektroninės įrangos kiekius įskaityti į atliekų tvarkymo užduotis.
Kalbėta ir apie elektros bei elektroninės įrangos atliekų tvarkymą šešėlinėje rinkoje – netinkamą apskaitymą, nelegalų ardymą ir pan. Šiose atliekose yra pavojingų medžiagų, kurios daro žalą aplinkai, žmonių sveikatai, be to, tai iškraipo konkurenciją. Todėl būtina stiprinti rizikos vertinimu paremtą valstybinę vykdančių tokią veiklą asmenų ir įmonių aplinkos apsaugos kontrolę, daugiau dėmesio skirti pažeidimų prevencijai.
Apsvarstyta idėja, kad europinis elektrinės ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, gabenimo ir apdorojimo standartas (EN 50625) taptų privalomas visiems elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams. Taikant vienodus kokybinius reikalavimus atskiroms atliekų tvarkymo veikloms, būtų užtikrinamos lygios konkurencinės sąlygos visiems rinkos dalyviams. Dabar šis standartas taikomas tik įmonėms, kurios nori, kad už šių atliekų tvarkymą sumokėtų elektros ir elektroninės įrangos gamintojai bei importuotojai.
„Elektroninė įranga – tai dar vienas gaminių srautas, kuriame slypi didžiulis potencialas žiedinei ekonomikai plėtoti. Modernioje elektronikoje yra retų ir itin vertingų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, juodųjų, spalvotųjų bei brangiųjų metalų, kurie gali ir turi būti vėl panaudojami gamyboje. Todėl turime šias atliekas tvarkyti efektyviai, kad atgautume šias medžiagas“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Lietuvoje sukurtas pakankamai patogus ir kiekvienam gyventojui prieinamas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietų tinklas. Šias atliekas, pradedant senomis skalbyklėmis, dulkių siurbliais ir baigiant nebeveikiančiais kompiuteriais šiandien, nemokamai galima priduoti į bet kurią tokios įrangos platinimo vietą arba didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Labai svarbu, kad žmonės pasenusius, sugedusius, nebetinkamus naudoti prietaisus pristatytų į jų surinkimo vietas neišardytus, jų jokiu būdu negalima išmesti į prie namų stovinčius mišrių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.
„Elektroninės įrangos atliekas iš gyventojų priimančių regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis, apie pusė priduodamų prietaisų yra nepilnos komplektacijos. Jie, nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų ardomi garažuose, sandėliukuose. Sugauti kiekvieną pažeidėją nerealu, todėl gyventojų sąmoningumas, supratimas, kad šių atliekų negalima ardyti ir priduoti reikia tik į tas vietas, kur bus tinkamai sutvarkytos, yra viena efektyviausių priemonių įveikiant šią problemą“, – pažymi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Europinis reikalavimas kasmet surinkti 65 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų Lietuvai taikomas nuo praėjusių metų rugpjūčio 14 d. 2020 m. Lietuvoje surinktas šių atliekų kiekis, skaičiuojant pagal 3 metų tiekimo rinkai vidurkį, sudarė 46 proc.
2021 m. Europos Parlamentas pritarė naujam žiedinės ekonomikos veiksmų planui ir vienas svarbiausių jo prioritetų yra elektros ir elektroninės įrangos atliekų prevencija bei perdirbimas. Jame konkrečiai apibrėžti tikslai, kurių būtina siekti: užtikrinti teisę į šios įrangos remontą, daugkartinio naudojimo galimybių gerinimas, universaliojo kroviklio sukūrimas ir paskatų sistema siekiant skatinti elektroninės įrangos perdirbimą.
Perdirbimo apimtys gerokai atsilieka nuo gamybos tempo, Europos Sąjungoje patiektos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vidurkis 2019 m. siekė tik 48,5 proc.
