Atveriamos durys dar didesniam vėjo energetikos proveržiui. Po daugiau nei metus trukusios diskusijos sutarti aiškūs, visoms veikloms taikomi vienodi kriterijai, nustatantys iš kokių vietų atsiveriančius gražiausius Lietuvos kraštovaizdžio vaizdus būtina saugoti statant vėjo elektrines ar kitus aukštus statinius.
Tautvydo Levinsko nuotr.
Ketvirtadienį įsigaliojo Poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, kuriuo bus remiamasi vertinant poveikį aplinkai, nustatant, ar nėra reikšmingo neigiamo vizualinio poveikio vertingiausioms Lietuvos kraštovaizdžio panoramoms.
„Šiandien, kaip niekada, turime ieškoti galimybių skatinti spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą. Parenkant vėjo elektrinių parkų vietą, kraštovaizdžio vertingumo klausimas visuomet keldavo didžiausius nesutarimus. Po metus trukusių diskusijų padėjome tašką – kartu su institucijomis ir socialiniais partneriais sutarėme, kurie Lietuvos panoraminiai taškai bus laikomi vertingais ir kokiu atstumu nuo šių vietų turės stovėti vėjo elektrinės, kad nesukliudytų gėrėtis gražiausiomis Lietuvos vietomis. Ši tvarka užbaigs diskusijas ir neabejotinai paspartins poveikio aplinkai vertinimą plečiant vėjo energetiką Lietuvoje“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Sudarytas Vertingiausių šalies panoramų apžvalgos taškų sąrašas, kuris yra aprašo dalis. Iš šių taškų aukšti statiniai galės būti iš dalies matomi, bet kraštovaizdyje turės nedominuoti.
Jame yra 345 vertingiausi, teritorijų planavimo dokumentuose įvardyti panoramų, regyklų apžvalgos taškai, kuriuos siūlė ir dėl kurių susitarė savivaldybių administracijų, saugomų teritorijų direkcijų, kitų institucijų bei socialinių partnerių atstovai daugiau nei metus trukusiose diskusijose.
Be to, sąraše yra nuoroda į žemėlapį, kuriame pažymėti ne tik vertingiausių Lietuvos kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškai, bet ir 27 ypač saugomų kraštovaizdžio teritorijų, kurios užima 12,6 proc. šalies ploto ir kuriuose statyti vėjo elektrines draudžia Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, ribos.
Taip pat pažymėtos vertingų kraštovaizdžio arealų, kurie užima 19,2 proc. šalies ploto ir kuriuose iki statybos reikės atlikti poveikio kraštovaizdžiui vertinimą, ribos. Žemėlapyje matomos ir saugomų teritorijų, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribos.
Patvirtinta, kad aukšti statiniai, statomi už vertingiausių kraštovaizdžių arealų, gali būti apžvalgos lauke ne didesniu kaip 2,8 laipsnių vertikalaus matymo kampu, kadangi nuo šios ribos jų vizualinis poveikis laikomas reikšmingu. Be to, vertinimas turi būti atliekamas ne iš bet kokios vietos, o iš patvirtintų apžvalgos taškų.
Nustatytas 2,8 laipsnių vertikalaus matymo kampas reiškia, kad apie 250 m aukščio vėjo elektrinės turėtų būti atitrauktos nuo apžvalgos taškų apie 5,5 km atstumu ir tai užtikrintų subalansuotą kraštovaizdžio apsaugą vizualiniu požiūriu vertingiausiose teritorijose, o kartu netrukdytų plėsti esamas ir statyti naujas vėjo elektrines.
Apraše įrašyta nauja nuostata, patikslinanti kraštovaizdžio panoramų apžvalgos iš konkrečių taškų krypčių nustatymo principą. Apžvalgos taškais laikomos bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos regyklos ar apžvalgos vietos, iš kurių žvelgiama į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas jų pavadinime nurodyta kryptimi.
Jeigu apžvalgos taško pavadinime kryptis nenurodyta, iš jo į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas žvelgiama vertingiausių kraštovaizdžio arealų kryptimi, o horizontalios apžvalgos lauko kraštinės ribos sutampa su matomomis panoramos ribomis. Tai leis išvengti aprašo traktavimo dviprasmybių ir poveikio aplinkai vertinime dalyvaujančioms šalims priimti pagrįstus sprendimus.
Siekiant stabilumo sąrašui nustatomas saugiklis – jį bus galima keisti ne dažniau kaip kas 10 metų. Dar vienas papildymas – atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą būtų galima vadovautis ir kitų valstybių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinėmis rekomendacijomis ar modeliais, mokslinių tyrimų duomenimis.
2019–2021 m. Aplinkos apsaugos agentūra leido sausumoje statyti 328 vėjo elektrines, kurių bendra galia sudaro 1,81 GW – tai yra viršija dabartinės Vyriausybės programoje užsibrėžtą tikslą iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo elektrinių. Šie duomenys apima tik projektinius pajėgumus – be Lietuvoje jau veikiančių ir elektrą generuojančių vėjo jėgainių.
Atkreipiame dėmesį, kad Energetikos ministerija inicijavo poveikio aplinkai vertinimą 700 MW galios vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje. Tad vėjo elektrinių plėtra planuojama ne tik sausumoje, bet ir jūroje.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pastatytų vėjo elektrinių galia sudaro 545 MW.
Per artimiausius dvejus-trejus metus privatūs investuotojai planuoja pastatyti dar apie 930 MW vėjo elektrinių.
