Dėl įvairių geopolitinių, ekonominių ir su COVID-19 pandemija susijusių priežasčių pastaraisiais metais išaugus susidomėjimui mikroelektronika ir puslaidininkinėmis technologijoms, įvairios valstybės gerokai suaktyvino savo puslaidininkių sektoriaus plėtros planus. Kadangi puslaidininkių pramonės ekosistemos kūrimas ir reikšminga plėtra reikalauja ilgojo laikotarpio planavimo ir perspektyvos, reaguodamas į globalias aktualijas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) veikiantis Tvarios ekonomikos ir analitikos centras parengė Lietuvos puslaidininkių sektoriaus strateginę apžvalgą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Puslaidininkiai – neatsiejama modernios elektronikos dalis, įgalinanti technologines inovacijas tiek šių dienų komunikacijos, informacinių ryšių, sveikatos priežiūros, transporto, energetikos, tiek ir ateities – dirbtinio intelekto, kvantinės kompiuterijos ir kitose su skaitmenine ir žaliąja transformacija susijusiose srityse.
Pastaruosius keletą metų ši tema nuolat eskaluojama dėl pasaulyje didėjančios technologijų konkurencijos, COVID-19 kontekste kilusių tiekimo grandinių sutrikimų bei vis didėjančio indėlio globaliai pasaulio ekonomikai. Puslaidininkių vertės grandinės svarbą globalioje ekonomikoje atspindi šios rinkos dydis bei augimo tempai. Remiantis Tarptautinės duomenų korporacijos (angl. International Data Corporation) bei „Statista“ teikiamais duomenimis, pasaulinės puslaidininkių rinkos dydis nuo 1987 m. iki 2020 m. augo nuo 33 milijardų iki daugiau nei 440 milijardų JAV dolerių.
Tarp puslaidininkių MTEP globalių lyderių išsiskiria JAV, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas bei keletas ES valstybių narių (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai ir Italija). JAV įmonės dominuoja puslaidininkių projektavimo sektoriuje. Tuo tarpu puslaidininkių vertės grandinės gamybos dalyje lyderiauja Taivano, Pietų Korėjos, Japonijos bei Kinijos įmonės, kurios sudaro apie 75 % viso pasaulio gamybinių pajėgumų.
Siekdamos globaliame technologijų konkurencijos kontekste neatsilikti nuo lyderių ir atsižvelgdamos į ekonominį potencialą, puslaidininkių sektoriaus plėtros planus peržiūri ir kitos valstybės, tarp kurių, ekspertų teigimu, potencialą turinti Lietuva.
Iki šiol viešai prieinama informacija apie Lietuvos puslaidininkių sektorių yra ribota ir fragmentiška. Kartu su plataus spektro susijusių ekspertų įsitraukimu MITA parengta Lietuvos puslaidininkių sektoriaus strateginė apžvalga deda pamatus platesnei diskusijai apie puslaidininkių sektoriaus plėtros galimybes Lietuvoje. Apžvalga turėtų pasitarnauti visiems, dirbantiems šioje srityje: įmonėms ir mokslo institucijoms, turinčioms potencialo sekti ir įsitraukti į globalias tendencijas, bei politikos formuotojams, kuriantiems paramos priemones ekonomikos skatinimui.
MITA ekspertų atliktoje strateginėje apžvalgoje galima susipažinti su rinkos tendencijomis, puslaidininkių vertės grandine, pagrindinėmis konkurencijos sritimis bei susijusiomis Europos Sąjungos iniciatyvomis. Lietuvos atvejo analizėje apžvelgiama aktuali statistika, kompiuterinių, elektronikos ir optinių gaminių sektoriai bei Lietuvoje vykdomi puslaidininkių moksliniai tyrimai. Atskira dalis skirta išgrynintoms potencialios Lietuvos puslaidininkių sektoriaus plėtros stiprybėms, silpnybėms, galimybėms ir grėsmėms. Taip pat išskirtos puslaidininkių ekosistemos sritys, dedančios pamatą pateiktiems potencialiems proveržių scenarijams. Galiausiai pateikti rekomendacinio pobūdžio tikslai ir uždaviniai.
Puslaidininkių technologijų klausimai – tik viena iš septynių prioritetinių projekto „Smart Inotech pramonei“ padalinio – Tvarios ekonomikos ir analitikos centro – veiklos krypčių. Centro ekspertai analizuoja ir gretina Lietuvos pramonės vizijas apibrėžiančius kelrodžius, rengia „žaliojo“ vandenilio panaudojimo pramonėje Lietuvoje galimybių studiją, šalies pramonės sektorių pažangos vertinimui kuria skaitmeninimo indeksą, rengia ketvirtines Žaliavų ir energetinių išteklių rinkų apžvalgas, grynina poreikį Pažangios gamybos susitarimo studijai ir po peržiūros iš pramonės perspektyvos atnaujina Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją.
