Paskutinį sausio savaitgalį Lietuvoje ir dar daugiau nei 600 vietų visame pasaulyje vyko kasmetinis žaidimų kūrimo renginys „Global Game Jam“. Lokalų renginį kaip ir pastaruosius kelerius metus organizavo Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau „Game Jam“ istorija Lietuvoje kur kas gilesnė – mūsų šalyje pirmas žaidimų hakatonas rengtas prieš dvidešimt metų ir anuomet tapo antruoju tokio formato renginiu pasaulyje. Na, o šiemet kūrybos festivalis vyko tiek internete, tiek sujungiant fizines lokacijas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Šių metų pasauliniame festivalyje dalyvavo beveik 30 000 dalyvių, o Lietuvoje gyvai ar virtualiai „LT Game Jam 2022“ žaidimus kūrė apie 300 žmonių. Nors dėl sudėtingos pandeminės situacijos nepavyko sulaukti tiek daug dalyvių kaip ankstesniais ikipandeminiais metais, Lietuvos dalyvių aktyvumas ir produktyvumas išliko aukštas – hakatono metu sukurti ir į pasaulinę platformą „Global Game Jam“ patalpinti net 67 lietuviški žaidimų prototipai! Tiesioginę renginio transliaciją kasdien žiūrėjo apie 7 tūkst. žiūrovų.
„Nors „Global Game Jam“ renginiai Lietuvoje rengiami jau du dešimtmečius, lyg šiol tai buvo išskirtinai industrijos dėmesį patraukiantis renginys. Dalyvių skaičius visuomet balansavo ties keliais šimtais, panaši situacija buvo ir su renginio stebėtojais. Vis tik šiemet norisi pasidžiaugti, kad žaidimai tampa socialinio diskurso ir visuotinio susidomėjimo aspektu. Žinome, kad renginiu domėjosi ne tik būsimi ar esami žaidimų kūrėjai, bet ir jų mamos ar draugai, siekiantys suprasti tiek amato subtilybes, tiek galimas karjeros kryptis industrijoje. Lietuvoje žaidimus profesionaliai kuria apie pusantro tūkstančio žmonių, tad šį skaičių net kelis kartus viršijęs žiūrovų skaičius išties džiugina. Šių metų renginys išsiskyrė ir turinio kokybe, turėjome daug paskaitų, kurios, tikiu, buvo naudingos ne tik žaidimų kūrėjams. Manau, esame pasirengę naujiems kokybiniams ir kiekybiniams šuoliams žaidimų industrijoje“, – renginio įspūdžiais dalinosi LŽKA direktorius Gediminas Tarasevičius.
Šiemet renginyje taip pat daugiau dėmesio buvo skiriama paskaitoms apie įvairius žaidimų kūrybos aspektus. Savo patirtimi ir patarimais dalijosi didžiausių Lietuvos studijų atstovai: Petras Malinauskas iš „Unity Technologies“, Rimas Kirslys iš „Nordcurrent“, Modestas Povilaitis iš „TutoTOONS“, Pavel Sirnycki iš „Estoty Vilnius“. Pirmą kartą prie „LT Game Jam“ renginio prisijungė ir „Wargaming“ mobiliųjų žaidimų kūrimo studija MS-1, kuri pareitais metais atvėrė naują padalinį Lietuvoje ir be žaidėjų pamėgto „World of Tanks Blitz“ kuria du naujus žaidimus. „MS-1“ studijos atstovo Stefan Sadchikov ir kitas paskaitas galite peržiūrėti Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos „YouTube“ kanale.
Šių metų pasaulinio renginio tema – „dualumas“ – sulaukė įdomių ir įvairių Lietuvos žaidimų kūrėjų interpretacijų. Nors „Global Game Jam“ renginys, kitaip nei kai kurie kiti hakatonai, nėra konkursas, uždarymo metu dalyvių bendruomenė tradiciškai balsuoja už labiausiai patikusius projektus. Šiemet daugiausia palaikymo sulaukė net šeši darbai. „Dread“ nukelia žaidėją į vesterno laikų miestą, kurio gyventojus apsėdęs prakeikimas. Žaidimo „pixel art“ stilistika pelnė jam ir ekrano paveikslėlių konkurso nugalėtojo titulą. Šauniai dviejų veikėjų valdymą vienu metu išnaudojo galvosūkių žaidimai DUO ir HOTOH. „Red Riding 2045“ tenka tapti paskutiniais išvežiojimo tarnybos darbuotojais „cyberpunk“ stiliaus ateities mieste. „Crabot“ titulinis herojus, iš organiškų ir kibernetinių dalių sudarytas krabas, turi įveikti įvairias kliūtis, jį tuo metu valdant dviem žaidėjams. Kadangi „Global Game Jam“ neapsiriboja tik kompiuteriniais ar mobiliais žaidimais, tarp įdomiausių pakliuvo ir stalo žaidimas „Anchor of Love“, kviečiantis į nuotykių ir intrigų kupiną kelionę kruiziniu laivu.
Visus „LT Game Jam 2022“ metu sukurtus žaidimų prototipus galima rasti „Global Game Jam“ puslapyje, taip pat kviečiame peržiūrėti išties šaunius daugelio šių žaidimų vaizdo klipus.
Paieška archyve
