Kontroversija pagarsėjusi Kinijos technologijų milžinė „Huawei“ pateko į dar vieną skandalą – skelbiama, kad kompanija kūrė technologijas Sindziango regione esančioms darbo ir permokymo stovykloms, įskaitant ir aplinkos stebėjimo įrangą. Informacija pasiekė viešumą „PowerPoint“ prezentacijos dėka, kurią gavo ir į anglų kalbą išvertė JAV dienraštis „The Washington Post“. Prezentacijoje parodyta keletas būdų, kuriais „Huawei“ esą prisidėjo prie etninių minėto regiono mažumų persekiojimo.
„The Washington Post“ skelbia, jog skaidres gavo iš viešo „Huawei“ puslapio prieš tai, kai jos buvo panaikintos – matyt viešame tinklalapyje jos atsidūrė per klaidą. Pasak dienraščio, prezentacijoje gana detaliai pristatyta, kaip kinų technologijų milžinė kartu su kitomis kompanijomis kūrė sistemas, o pristatyti duomenys svyruoja tarp 2014 ir 2020 metų.
Vienoje iš skaidrių aprašoma, jog „Huawei“ technologijos yra „išmaniųjų kalėjimų platformos pagrindas“, pagrindžiant teiginį analitiniais duomenimis, susijusiais su gamybos ir permokymo sistemų efektyvumu. Dienraštis taip pat pabrėžia, kad kai kurie iš kalėjimų, naudojančių „Huawei“ technologijas yra Xinjiang regione, kuriame yra gausi uigūrų tautos populiacija. Kinų valdžia yra kaltinama pažeidusi žmonių teises prieš šios tautos atstovus, nepagrįstai siųsdama uigūrus į permokymo stovyklas, įkalinimo įstaigas bei priverstinį darbą, su kuriuo yra siejama ne viena didelio masto technologijų kompanija.
Kitoje „The Washington Post“ išverstoje skaidrėje detalizuojama aplinkos stebėjimo sistema, naudojama Sindziango regione – čia aprašoma, jog viešojo saugumo tarnyba šio regiono sostinėje, Urumčio mieste, naudojo veido atpažinimo sistemą, kad sugautų nusikaltėlį. 2020-aisiais prie „Huawei“ nuopuolio prisidėjo ir stebėjimo sistemų analitikų pranešimas, jog kompanija dirbo ties pažangia veido atpažinimo technologija, kuri buvo pajėgi siųsti pranešimus, jei identifikuodavo uigurų tautos atstovą. Pastarasis atvejis nėra minimas rastoje prezentacijoje, o pati „Huawei“ neigia tiekusi technologijas Sindziango valdžiai.
Likusioje prezentacijos dalyje aprašytos kitos pažangios, tačiau gąsdinančios, technologijos, kaip asmenų identifikacija pagal balsą, sekimo sistemos paremtos vaizdo stebėjimų kamerų surenkamu turiniu bei įranga, leidžianti stebėti įmonės darbuotojų darbą.
Nemažai kompanijų yra įtrauktos į JAV subjektų sąrašą (angl. entity list) – šioms įmonėms draudžiama bendradarbiauti su JAV įkurtomis kompanijomis bei vystyti verslą šiame žemyne. Daugelis technologijų kompanijų atsidūrė šiame sąraše dėl to, kad esą padėjo Kinijos valdžiai šnipinėti bei engti tautinių mažumų grupes. Šiame sąraše yra ir dronų bei kamerų gamintoja „DJI“, tačiau kol kas niekas nesulaukė tiek JAV visuomenės dėmesio, kiek „Huawei“. Šios kompanijos nuopuolis prasidėjo dėl Donaldo Trumpo pradėto prekybos karo su Kinija – prekyba jos įrenginiais buvo uždrausta dar 2019-aisiais, o tuo pat metu partnerystę su „Huawei“ nutraukė ir „Android“ operacinės sistemos kūrėja „Google“ bei daugelis kitų JAV kompanijų.
Akivaizdu, kad „Huawei“ kompanijos įvaizdis pasisuko nuo novatoriško link piktadariško, tad tolesni pareiškimai apie bendradarbiavimą su Kinijos valdžia bei prisidėjimą prie tautinių mažumų diskriminacijos toli gražu nepadeda jai sugrįžti į buvusių vartotojų namus. Tikėtina, kad „Huawei“ niekada nebepasieks buvusio populiarumo.
Paieška archyve
