Šiandien Europos Komisija priėmė komunikatą dėl energijos kainų, kad būtų sprendžiama nepaprastai išaugusių pasaulinių energijos kainų problema, kuri, numatoma, išliks visą žiemą, ir Europos gyventojai bei įmonės sulauktų pagalbos.
Komunikate išvardytos priemonės, kurių ES ir jos valstybės narės gali imtis reaguodamos į tiesioginį dabartinio kainų kilimo poveikį ir siekdamos toliau stiprinti atsparumą būsimiems sukrėtimams. Tarp trumpalaikių nacionalinių priemonių – skubi parama namų ūkių pajamoms, valstybės pagalba įmonėms ir tikslinis mokesčių sumažinimas. Europos Komisija taip pat rems investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, išnagrinės galimas su energijos kaupimu ir dujų atsargų įsigijimu susijusias priemones ir įvertins esamą elektros energijos rinkos modelį.
Pristatydama priemonių rinkinį už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson sakė: „Kylančios pasaulinės energijos kainos kelia ES didelį susirūpinimą. Vaduojantis iš pandemijos ir ekonomikai pradedant atsigauti, svarbu apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir remti Europos įmones. Komisija padeda valstybėms narėms nedelsiant imtis priemonių, kurios šią žiemą sumažintų poveikį namų ūkiams ir įmonėms. Kartu nagrinėsime kitas vidutinės trukmės laikotarpio priemones, kurios užtikrintų didesnį mūsų energetikos sistemos atsparumą ir lankstumą, kad, vykstant pertvarkai, ateityje atlaikytume bet kokį svyravimą. Pastaruosius 20 metų energijos vidaus rinka mums tarnavo tinkamai, o dabartinė padėtis yra išskirtinė. Tačiau turime būti tikri, kad energijos vidaus rinka mums bus naudinga ir ateityje, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, didinant mūsų energetinę nepriklausomybę ir siekiant klimato tikslų.“
Trumpalaikių ir vidutinės trukmės laikotarpio priemonių rinkinys
Į dabartinį kainų šuolį reikia reaguoti greitai ir koordinuotai. Pagal galiojančią teisinę sistemą ES ir jos valstybės narės, reaguodamos į tiesioginį poveikį vartotojams ir įmonėms, gali imtis veiksmų. Pirmenybė turėtų būti teikiama taiklioms priemonėms, kurios gali greitai sušvelninti kainų kilimo poveikį pažeidžiamiems vartotojams ir smulkiam verslui. Šias priemones turėtų būti lengva pakoreguoti pavasarį, kai tikimasi padėties stabilizavimosi. Ilgalaikė pertvarka ir investicijos į švaresnius energijos šaltinius neturėtų būti stabdomos.
Neatidėliotinos vartotojų ir įmonių apsaugos priemonės:
- teikti neatidėliotiną finansinę paramą energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams, pavyzdžiui, išduodant čekius arba iš dalies apmokant sąskaitas, tam naudojant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamas;
- leisti laikinai atidėti sąskaitų apmokėjimą;
- sukurti apsaugos priemones, kad būtų išvengta atjungimo nuo tinklo;
- laikinai ir taikliai sumažinti pažeidžiamiems namų ūkiams taikomus mokesčio tarifus;
- teikti pagalbą įmonėms ar pramonės sektoriams laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių;
- stiprinti tarptautinius energetikos srities santykius, kad būtų užtikrintas tarptautinių rinkų skaidrumas, likvidumas ir lankstumas;
- tirti galimą antikonkurencinį elgesį energijos rinkoje ir paprašyti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) toliau stiprinti pokyčių anglies dioksido rinkoje stebėseną;
- sudaryti palankesnes sąlygas lengviau sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartis ir skatinti jas rėmimo priemonėmis.
Perėjimas prie švarios energetikos geriausiai apdraudžia nuo kainų šuolių ateityje ir turi būti spartinamas. ES toliau plėtos veiksmingą energetikos sistemą, kurioje didelė energijos dalis gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Nors elektros tinklas vis gausiau aprūpinamas pigesne atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir ji vis dažniau lemia kainą, didesnės paklausos laikotarpiais vis dar reikia kitų energijos išteklių, įskaitant dujas. Pagal dabartinę rinkos struktūrą, kai tenka kūrenti dujas, jos vis dar lemia bendrą elektros energijos kainą, nes visiems gamintojams už tą patį į tinklą tiekiamą produktą – elektrą – mokama ta pati kaina. Bendrai sutariama, kad dabartinis ribinės kainodaros modelis yra efektyviausias, tačiau reikia atlikti gilesnę analizę. Krizė taip pat parodė, kad ES dujų rinkos veikimas nemaža dalimi priklauso nuo saugyklų. Šiuo metu ES saugyklose telpa daugiau kaip 20 proc. per metus suvartojamo dujų kiekio, tačiau ne visos ES valstybės narės turi saugyklas ir jų naudojimas bei įpareigojimai jas išlaikyti yra skirtingi.
Vidutinės trukmės laikotarpio priemonės kuriant nuo iškastinio kuro nepriklausomą ir atsparią energetikos sistemą:
- didinti investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, renovaciją ir energijos vartojimo efektyvumą; spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių aukcionus ir leidimų išdavimo procesus;
- plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, įskaitant baterijas ir vandenilį, kurie būtų nepastovios atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies parama;
- paprašyti Europos energetikos reguliavimo institucijų (ACER) ištirti esamos elektros energijos rinkos struktūros naudą ir trūkumus ir prireikus pasiūlyti Europos Komisijai rekomendacijų;
- apsvarstyti galimybę peržiūrėti Tiekimo saugumo reglamentą siekiant užtikrinti geresnį dujų saugyklų naudojimą ir veikimą Europoje;
- išnagrinėti, kuo valstybėms narėms galėtų būti naudingas savanoriškas bendras dujų atsargų pirkimas;
- sukurti naujas tarpvalstybines regionines dujų rizikos grupes, kurios analizuotų riziką ir konsultuotų ES valstybes nares, kaip rengti savo nacionalinius prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus;
- didinti vartotojų vaidmenį energijos rinkoje, suteikiant jiems galimybę pasirinkti ir keisti tiekėjus, patiems gamintis elektros energiją ir jungtis į energetikos bendrijas.
Rinkinyje išvardytos priemonės padės laiku reaguoti į dabartinį energijos kainų kilimą, kuris vyksta visame pasaulyje susiklosčius išskirtinei padėčiai. Jos taip pat prisidės prie įperkamos, teisingos ir tvarios energetikos pertvarkos Europoje ir didins energetinę nepriklausomybę. Investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą ne tik sumažins priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, bet ir užtikrins įperkamesnes didmenines energijos kainas, kurios būtų atsparesnės pasauliniam pasiūlos trūkumui. Perėjimas prie švarios energetikos geriausiai apdraudžia nuo kainų šuolių ateityje ir turi būti spartinamas, be kita ko, klimato sumetimais.
Pagrindiniai faktai
Europos Sąjungoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio regionų, šiuo metu smarkiai auga energijos kainos. Tai didžia dalimi lemia išaugusi pasaulinė energijos, visų pirma dujų, paklausa įsibėgėjant ekonomikos atsigavimui po COVID-19 pandemijos piko. 2021 m. labai išaugo ir Europos anglies kaina, tiesa, mažiau negu dujų kainos. Dujų kainos didėjimo įtaka elektros energijos kainai yra devynis kartus didesnė už anglies dioksido kainos poveikį.
Europos Komisija plačiai konsultavosi dėl tinkamo reagavimo į dabartinę padėtį ir šią temą aptarė su Europos Parlamento nariais ir ministrais Europos Sąjungos Taryboje, taip pat bendravo su sektoriaus atstovais ir tarptautiniais energijos tiekėjais. Kelios ES valstybės narės jau paskelbė nacionalines priemones, kuriomis sieks švelninti kainų augimą, o kitos valstybės narės laukia Europos Komisijos gairių dėl galimų veiksmų. Kai kurie tarptautiniai partneriai jau nurodė planuojantys padidinti energijos tiekimą į Europą.
Šiandien pristatytas priemonių rinkinys suteikia galimybę koordinuotai reaguojant apsaugoti tuos, kuriems kyla didžiausia grėsmė. Jis kruopščiai parengtas siekiant patenkinti trumpalaikius namų ūkių ir įmonių poreikius mažinti energijos sąnaudas, nedarant žalos ES energijos vidaus rinkai ar žaliajai pertvarkai vidutinės trukmės laikotarpiu.
Tolesni veiksmai
Spalio 14 d., ketvirtadienį, Europos Komisijos narė Kadri Simson komunikatą ir priemonių rinkinį pristatys Europos Parlamento nariams, o spalio 18 d. – energetikos ministrams. Po to energijos kainas aptars spalio 21–22 d. į Europos Vadovų Tarybą susirinkę Europos vadovai. Šis komunikatas yra Europos Komisijos medžiaga tęstinėms ES politikos formuotojų diskusijoms. Europos Komisija šiuo svarbiu klausimu toliau dalysis nuomonėmis su nacionaline administracija, pramonės atstovais, vartotojų grupėmis ir tarptautiniais partneriais ir yra pasirengusi atsiliepti į visus papildomus ES valstybių narių prašymus.
Paieška archyve
