Gegužės 10 d. Vilniuje, Laisvės prospekte, praeivius pasitiks naujai atgimusi požeminė perėja: Vilniaus miesto teatras „Meno ir mokslo laboratorija“ drauge su „Urbanistiniu draustiniu“ pristato projektą „Požeminės vaizdo struktūros“ ir kviečia pasivaikščioti portalu į kitą erdvę tapusia perėja.
Vaizdo instaliacijomis, specialiu garso takeliu ir netikėtais vizualiniais sprendimais atgimusi perėja nagrinėja žmogaus ir technologijų sąsajas. Į apmąstymus šia tema praeiviai kviečiami leistis su specialiai projektui sukurtu audiogidu, kuris žmonių ausinukuose nuskambės pasinaudojus perėjoje esančiu QR kodu.
Projekto iniciatoriai T. Kadevič, D. Jovaišas, R. Kregždaitė ir P. Markevičius praeivius kvies ne tik grožėtis pasikeitusia miesto erdve, bet ir leistis į unikalias patirtis, pavyzdžiui, pažvelgti į minėtoje perėjoje sukonstruotą begalybės veidrodį. „Visa tai vyksta požemyje, kuris atrodo atgrasi vieta, kažkoks bunkeris, iš kurio norėtum greičiau dingti. Regis, tai nėra tavo vieta – tau reikia būti ant žemės. Norisi bandyti pakeisti tokios vietos charakterį, padaryti ją traukiančia, jaukia, paslaptinga, žavinga ir žaisminga“, – sako vienas iš #undergroundVilnius žymą įgijusios idėjos autorių P. Markevičius.
Gegužės 10 d. Laisvės prospekte atveriama pakitusi perėja – net 38 metrų ilgio ir 2,6 metrų aukščio konstrukcija, nuo pirmo teptuko potėpio įrenginėta 38 dienas. Tai – pirmoji iš trijų atnaujinti ketinamų požeminių erdvių. Iki rudens projekto rengėjai planuoja atgaivinti dar dvi požemines miesto perėjas, kurios virs kosmosu ir džiunglėmis. Šiuos pozityvius pokyčius įgyvendinti padeda Vilniaus miesto savivaldybės programa „Kuriu Vilnių“.
Tam, kad vilniečiai galėtų džiaugtis unikaliomis požeminėmis vaizdo struktūromis, prie projekto prisideda daugiau nei dvidešimties menininkų komanda: dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, dramaturgai ir aktoriai, tapę audiogido balsais. Pirmojoje atnaujintoje perėjoje praeiviai jau gali gėrėtis „Glow Factory“ kurtomis šviesos instaliacijomis ir specialiai šiai erdvei parengtu garso takeliu, kurio autorius žinomas Vėjopačio pseudonimu.