Europos Komisija siūlo naujas taisykles ir veiksmus, kuriais siekia padėti Europai tapti pasauliniu patikimo dirbtinio intelekto (DI) centru. Nauju DI reglamentu bus užtikrinta, kad europiečiai galėtų pasitikėti dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis. Proporcingomis ir lanksčiomis taisyklėmis bus sprendžiamas DI sistemų keliamos specifinės rizikos klausimas ir bus nustatyti aukščiausi pasaulyje standartai. Suderintame plane nurodyti valstybių narių politikos pokyčiai ir investicijos, būtini tam, kad būtų galima įtvirtinti Europos lyderystę kuriant į žmogų orientuotą, tvarų, saugų, įtraukų ir patikimą DI. Naujuoju Mašinų reglamentu bus užtikrinta, kad DI sistemos būtų saugiai integruotos į technikos gaminius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager teigė: „Pasitikėjimas dirbtiniu intelektu yra ne tiek pageidautinas dalykas, kiek būtinybė. Šiomis išskirtinėmis taisyklėmis ES skatina kurti naujas pasaulines normas, padėsiančias užtikrinti pasitikėjimą DI. Nustatydami standartus galime sudaryti sąlygas diegti etiškas technologijas visame pasaulyje ir kartu užtikrinti, kad ES išliktų konkurencinga. Mūsų perspektyvios ir inovacijoms palankios taisyklės bus taikomos tik tuomet, kai tai iš tiesų būtina – kai kyla pavojus ES piliečių saugai ir pagrindinėms teisėms.“
Naujosios taisyklės bus tiesiogiai ir vienodai taikomos visose ES valstybėse narėse, remiantis ateičiai tinkamu DI apibrėžimu. Jos parengtos laikantis toliau nurodyto rizika grindžiamo požiūrio.
Nepriimtina rizika. DI sistemos, laikomos keliančiomis akivaizdžią grėsmę žmonių saugai, pragyvenimui ir teisėms, bus draudžiamos. Tai, pavyzdžiui, pasakytina apie DI sistemas arba taikomąsias programas, kuriomis, manipuliuojant žmogaus elgsena, sutrukdoma reikštis laisvai naudotojų valiai (pvz., žaislus, kuriuose naudojami balso asistentai skatina pavojingą nepilnamečių elgesį), ir sistemas, kuriomis naudodamosi vyriausybės gali taikyti socialinio reitingavimo metodą.
Didelė rizika. Labai rizikingomis laikomos DI sistemos apima DI technologijas, naudojamas: ypatingos svarbos infrastruktūros (pvz., transporto) objektuose, galinčiuose kelti pavojų piliečių gyvybei ir sveikatai; vykdant švietimo arba profesinio mokymo veiklą (pvz., vertinant egzaminus), kuri gali nulemti asmens galimybes įgyti išsilavinimą ir jo profesinį gyvenimą; produktų saugos komponentuose (pvz., DI taikomoji programa, padedanti atlikti robotizuotas operacijas); užimtumo, darbuotojų valdymo ir galimybės dirbti savarankiškai srityse (pvz., gyvenimo aprašymams atrinkti skirta programinė įranga, naudojama per įdarbinimo procedūras); teikiant pagrindines privačiąsias ir viešąsias paslaugas (pvz., atliekant kreditingumo vertinimą, dėl kurio piliečiai netenka galimybės gauti paskolą); vykdant teisėsaugos veiklą, kuri gali pažeisti pagrindines žmogaus teises (pvz., vertinant faktinių duomenų patikimumą); migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymo srityse (pvz., vertinant kelionės dokumentų autentiškumą); vykdant teisingumą ir demokratinius procesus (pvz., taikant įstatymą pagal konkrečias faktines aplinkybes).
Kad galėtų būti pateiktos rinkai, didelę riziką keliančios DI sistemos turės atitikti griežtus reikalavimus: turės būti taikomos tinkamos rizikos vertinimo ir mažinimo sistemos; DI sistemos turės būti grindžiamos aukštos kokybės duomenų rinkiniais, kad būtų galima kuo labiau sumažinti riziką ir kad gauti rezultatai būtų kuo mažiau diskriminuojantys; veikla turės būti registruojama siekiant užtikrinti rezultatų atsekamumą; turės būti pateikti išsamūs dokumentai, kuriuose nurodoma visa būtina informacija apie sistemą ir jos tikslą, kad institucijos galėtų įvertinti, ar sistema atitinka reikalavimus; naudotojui turės būti pateikta aiški ir tinkama informacija; turės būti taikomos tinkamos žmogaus vykdomos priežiūros priemonės, padėsiančios kuo labiau sumažinti riziką; turės būti užtikrintas didelis patikimumas, saugumas ir tikslumas.
Didelę riziką keliančiomis yra laikomos visos nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos – joms taikomi griežti reikalavimai. Iš principo draudžiama jas tiesiogiai naudoti viešose vietose teisėsaugos tikslais, išskyrus kelis griežtai apibrėžtus ir reglamentuotus išimtinius atvejus (pvz., kai tai absoliučiai būtina vykdant dingusio vaiko paiešką, siekiant išvengti konkrečios artėjančios teroristinio išpuolio grėsmės arba išaiškinti ar baudžiamojon atsakomybėn patraukti sunkius nusikaltimus įvykdžiusius asmenis arba įtariamuosius, nustatyti jų buvimo vietą ir tapatybę). Tokia paskirtimi minėtos sistemos gali būti naudojamos tik leidus teisminei ar kitai nepriklausomai institucijai ir laikantis atitinkamų laiko, geografinės aprėpties ir duomenų bazių, kuriose atliekama paieška, apribojimų.
Nedidelė rizika. DI sistemos, kurioms taikomi konkretūs skaidrumo reikalavimai. Naudotojai turėtų žinoti, jog naudodami DI sistemas, pvz., pokalbių robotus, jie bendrauja su mašina, kad galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar jomis naudotis toliau.
Minimali rizika. Siūlomu teisės aktu leidžiama laisvai naudoti tam tikras taikomąsias programas, pvz., DI grindžiamus vaizdo žaidimus arba brukalų filtrus. Šiai kategorijai priskiriama didžioji dauguma DI sistemų. Šios DI sistemos nepatenka į reglamento projekto aprėptį, nes jų keliamas pavojus piliečių teisėms ar saugai yra tik minimalus arba tokio pavojaus visai nėra.
Kalbant apie valdymą, Europos Komisija siūlo, kad nacionalinės kompetentingos rinkos priežiūros institucijos prižiūrėtų, kaip įgyvendinamos naujosios taisyklės. Įsteigus Europos dirbtinio intelekto valdybą bus sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti tas taisykles ir suteiktas postūmis kurti DI standartus. Be to, siūlomi savanoriški elgesio kodeksai, susiję su nedidelę riziką keliančiu DI, ir apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas atsakingoms inovacijoms.
2018 m. pirmą kartą paskelbtu Suderintu DI planu, kuriuo siekta apibrėžti DI plėtros ir diegimo veiksmus ir jų finansavimo priemones, sudarytos sąlygos kurti gyvybingą nacionalinių strategijų ir ES finansavimo, skirto viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms ir mokslinių tyrimų bei inovacijų tinklams, aplinką. Atnaujintame Suderintame plane siūlomi konkretūs bendradarbiavimo veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visos pastangos būtų suderintos su Europos dirbtinio intelekto strategija ir Europos žaliuoju kursu, ir kartu atsižvelgiama į naujus koronaviruso pandemijos keliamus iššūkius. Jame pristatoma vizija, kaip paspartinti investicijas į DI, galinčias padėti atgaivinti ekonomiką. Juo taip pat siekiama paspartinti nacionalinių DI strategijų įgyvendinimą, pašalinti fragmentiškumą ir spręsti visuotinius uždavinius. Atnaujintas Suderintas planas bus įgyvendinamas Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“, taip pat Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kurioje numatyta, kad skaitmenizacijos išlaidos turi siekti 20 proc., ir sanglaudos politikos programų lėšomis.
Europos Parlamentas ir valstybės narės turės pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimti Europos Komisijos pasiūlymus dėl Europos požiūrio į dirbtinį intelektą ir dėl technikos gaminių. Priimti reglamentai bus tiesiogiai taikomi visoje ES. Be to, siekdama įgyvendinti Suderintame plane paskelbtus veiksmus, EK toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis.
