Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo santykiai su Kinija buvo gan keblūs, ypač kalbant apie prekybą ir technologijas. Paskutinėmis savo vadovavimo Valstijoms dienomis jis šalyje uždraudė prekybą kinų milžinės „Xiaomi“ gaminiais – esą ši įmonė turi sąsajų su Kinijos kariuomene. JAV saugumo departamentui įtraukus kompaniją į Juodąjį sąrašą, pastaroji ėmė gintis ir neigti visus kaltinimus: „Mūsų kompanija veikė laikydamasi visų būtinų įstatymų bei tvarkų, galiojančių valstybės jurisdikcijoje. Kartojame, jog mūsų bendrovė kuria produktus skirtus civilinei ir komercinei veiklai bei patvirtiname, jog nepriklausome, nesame valdomi ar bet kaip kitaip susiję su Kinijos kariuomene ir nesame „komunistinės kinų kariuomenės kompanija“, – teigė „Xiaomi“ atstovai.
Tačiau naujas „Wall Street Journal“ pranešimas skleidžia kiek kitokią tiesą ir tikrąją priežastį, dėl ko ši kinų technologijų gigantė nebegali vykdyti verslo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Paviešintuose saugumo departamento dokumentuose nurodoma, jog „Xiaomi“ įrangos prekybos draudimo priežastimi yra tai, kad 2019-aisiais šimtui Kinijos įmonių vadovų – tarp kurių ir „Xiaomi“ pagrindinis direktorius Lei Jun – buvo suteikti „išskirtinio kiniško socializmo kūrimo“ apdovanojimai.
Jei svarstote, kaip apdovanojimas už nuopelnus gali nuvesti prie tokių drastiškų priemonių tarptautinio verslo kontekste, svarbu atkreipti dėmesį į tuos, kas įsteigė apdovanojimą. Prizai buvo skirti „MIIT“ – valstybinės įstaigos, prižiūrinčios Kinijos technologinę ir industrinę politiką. Remiantis „Wall Street Journal“ pranešimu, ši agentūra yra atsakinga už Kinijos „civilinės kariuomenės sintezę“ ir už tai, kad šalies valdžia dirba su privačiomis kompanijomis kuriant kariuomenei skirtas technologijas.
Įdomu ir tai, kad šį apdovanojimą Lei Jun yra įrašęs į savo biografiją „Xiaomi“ korporacijos tinklalapyje. Kol kas žinoma, kad ši įmonė ieško tinkamo teisinio kelio, siekdama grįžti į JAV rinką, tačiau apie prizo už nuopelnus sąsajas su šiuo draudimu kompanija neatskleidžia.
Paieška archyve
