Irano sostinė Teheranas ir keli kiti Irano miestai pastarąsias kelias savaites patyrė didelius elektros energijos tiekimo nutrūkimus, o tai tik sustiprino jau ir taip rimtą koronaviruso pandemijos etapą.
Per kelias dienas vyriausybė nusprendė užkirsti kelią neįprastam kaltininkui dėl elektros tinklo problemų: bitkoinų „kasėjus“. Vyriausybė uždarė apie 1600 kriptovaliutų centrų visoje šalyje, įskaitant legaliai veikiančius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šių operacijų metu sandėliuose, kuriuose pilna pramoninių mašinų, kurios tikrina skaičius ir sprendžia algoritmus – tai daug energijos reikalaujantis procesas, labiau žinomas kaip kriptovaliutos „kasyba“.
Tačiau kritikai teigia, kad bitkoinai paprasčiausiai tapo Irano režimo atpirkimo ožiu – ne tik dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimo, bet ir dėl didėjančios oro taršos: ir tai tik vos kelios iš daugybės Irano patiriamų problemų.
Viena vertus, naujų sankcijų patvirtinimas, kuriam 2018 m. vadovavo Donaldas Trumpas, paskatino kriptovaliutas tapti de facto visuotinių mokėjimų priemone.
„Iraniečiai daug geriau nei kiti supranta tokio tinklo be sienų vertę, nes mes negalime prisijungti prie bet kokių pasaulinių mokėjimų tinklų“, – sakė Teherano bitkoinų ekspertas Ziya Sadras.
Bitkoinų sėkmės istoriją papildo faktas, kad elektra Irane yra smarkiai subsidijuojama. Pigesnė energija reiškia didesnę pelningumo normą valiutos „kasėjams“.
Dėl to neišvengiamai įvyko nelegalios kasybos operacijos, kurias vyriausybė dabar bando panaikinti policijos reidais.
Bet ar tikrai dėl elektros nutrūkimų kalta bitkoinų „kasyba“? Pagal ataskaitas, kriptovaliutos „kasybai“ tenka mažiau nei 2 procentai visos šalies suvartojamos energijos.
Paieška archyve
