Faktiniai duomenys rodo – šių metų pradžioje, prasidėjus Baltarusijos atominės elektrinės komercinei eksploatacijai, fizinis Baltarusijoje pagamintos elektros srautas reikšmingai išaugo. Tuo pat metu daugiau nei tris kartus padidėjusi prekyba Latvijos-Rusijos pasienyje patvirtina, kad nesaugioje elektrinėje pagaminta elektra randa kelią į Lietuvos, o taip pat ir į ES rinką.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, tai, kad Baltarusijoje jau dabar gaminama daugiau elektros nei suvartojama, tiesiogiai lemia, kad, nežiūrint trijų Baltijos šalių politinio sutarimo nepirkti Baltarusijos AE pagamintos elektros, taikant esamą pralaidumų nustatymo prekybai su Rusija metodiką didėja ne tik fiziniai srautai tarp Baltarusijos ir Lietuvos, bet ir prekybiniai pralaidumai su Rusija.
„Dar pernai spalį VERT atliktas modeliavimas rodė, kad metodikos projektas nėra pakankamas. Todėl atsisakėme jį patvirtinti. Dabar jau iš faktinių duomenų matome, kad yra tiesioginė sąsaja tarp Baltarusijos sistemos balanso ir Latvijos rinkoje suprekiautos energijos iš Rusijos. Kitaip tariant, kai Baltarusijos sistema yra perteklinė ir šalis eksportuoja energiją, importas į Baltijos šalis iš trečiųjų šalių auga. Į ES rinką per Latvijos prekybos aikštelę patekusi elektra atiteka per Lietuvos–Baltarusijos jungtis. Visos trys Baltijos šalys turi sugrįžti prie bendros metodikos, adekvačiai reaguodamos į pasikeitusias aplinkybes ir faktinius perdavimo sistemos duomenis“, – sako Renatas Pocius, VERT pirmininkas.
„Litgrid“ nuolat stebima sistemos informacija rodo, kad šių metų sausį prasidėjo Baltarusijos AE bandomoji komercinė eksploatacija, t. y. Baltarusija pasigamina daugiau elektros nei sunaudoja ir perteklių eksportuoja.
Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Giedriaus Radvilos, duomenys rodo, kad beveik visus praėjusius metus, iki atominės elektrinės darbo pradžios, vidutiniškai iš Baltarusijos ir kontinentinės Rusijos importuojamos elektros energijos kiekis siekė 180 MWh per valandą.
Šių metų sausį prekyba, kuri persikėlė į Latvijos–Rusijos pjūvį, pasiekė 636 MWh, kitaip tariant, išaugo tris su puse. Per tą patį laikotarpį prekybai išduodamų pralaidumų panaudojimas padidėjo keturis kartus nuo 20 proc. iki beveik 80 procentų.
„Taikant prielaidą, kad ši tendencija tęsis ateityje, elektros importas į Baltijos šalis iš kontinentinės Rusijos gali pasiekti 7,1 TWh, t. y. keturis 4 kartus daugiau, nei praėjusiais metais. Kaip rodo sausio mėnesio srautų informacija, didelė šios energijos dalis pateks per Lietuvos–Baltarusijos jungtis iš perteklinės Baltarusijos energetikos sistemos, kurioje veiks Baltarusijos AE“, – sako G. Radvila.
Pasak R. Pociaus, matant faktinę situaciją, svarbus bendras vardiklis – bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodika. Kol kas ji nėra patvirtinta, tačiau turint faktinius duomenis, derybos su partneriais Baltijos šalyse bus tęsiamos, užkertant kelią Baltarusijoje pagamintai elektrai patekti į ES elektros vidaus rinką.
„Siūlome partneriams pralaidumus nustatyti taip, kad Lietuvos-Baltarusijos jungčių infrastruktūra nebūtų vertinama prekybos su Rusija apimčių didinimui ir veiksmingai ribotų elektros energijos patekimą iš Baltarusijos per jungtis. Taip pat būtina parengti patikimą elektros kilmės garantijų sistemą, kuri kartu su trišale metodika veiktų kaip visas paketas, siekiant efektyviai užkirsti kelią Baltarusijoje pagamintai elektrai patekti į ES elektros vidaus rinką“, – sako VERT pirmininkas.
