Energetikos ministerijos organizuotoje nuotolinėje diskusijoje „Kur investuosime ir kaip transformuosime Lietuvos energetikos sektorių per ateinantį dešimtmetį“ socialiniams ir ekonominiams partneriams, energetikos įmonėms ir visoms suinteresuotoms pusėms pristatytos Energetikos ministerijos parengtos investicijų kryptys ir priemonės, kurias siūloma finansuoti per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondą (angl. RRF) ir kitus ES finansavimo šaltinius.
Asociatvi „Pixabay“ nuotr.
Šios priemonės leis įgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) plane numatytus tikslus: užtikrinti spartų perėjimą prie atsinaujinančios energetikos, investicijas į energetinį efektyvumą ir žaliąją transformaciją skirtinguose ekonomikos sektoriuose.
„Europos Sąjunga kaip niekada anksčiau teikia didžiulį prioritetą Žaliojo kurso plėtrai, tai reiškia ir papildomą finansavimą, ir papildomus projektus energetikos sektoriuje. Lietuva tam yra gerai pasirengusi, nusibrėžusi aiškias kryptis reformoms ir turi jau ilgalaikį įdirbį atsinaujinančios energetikos srityje. Tad esame pasirengę lėšas investuoti tikslingai bei žengti dar toliau plėtojant klimatui neutralias technologijas“, – kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ambicingi Lietuvos Žaliojo kurso tikslai yra patvirtinti strateginiuose energetikos srities dokumentuose – NENS ir NEKS, kuriam neseniai pritarė Europos Komisija (EK). Pozityvus EK vertinimas verčia išlaikyti ambicijas AEI plėtroje ir siekti dar didesnių tikslų energijos efektyvumo srityje. Užbrėžus ilgalaikius tikslus energetikoje iki 2030 m. ir 2050 m. būtinas sistemingas planavimas ir nuoseklus pasirengimas strateginių reformų ir projektų įgyvendinimui.
„Šiandien yra unikalus momentas užsitikrinti tvarų finansavimą šioms prioritetinėms kryptims. Be jau įprastų finansinių instrumentų, kurie jau daug metų finansuoja strateginius projektus turime papildomų finansinių instrumentų, kurie pagrindinį dėmesį skiria ES perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos. Lietuva turi unikalią galimybę ES pinigus investuoti į jau suplanuotą žaliąją transformaciją“, – teigė ministras Ž. Vaičiūnas.
Beveik 2 mlrd. eurų bus investuojami į 5 pagrindines sritis – energetinį efektyvumą, AEI plėtrą transporto, elektros ir šilumos srityse bei elektros sistemos patikimumo užtikrinimą. Planuojama, kad 75 proc. šių lėšų bus iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, 23 proc. – ES struktūrinės paramos investicijų, dar 5 proc. – iš React-EU fondo.
Yra numatyta pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių dalis energetikoje 2030 m. siektų 45 proc., o 2050 m. – 80 proc. Planuojama, kad net 90 proc. centralizuoto šilumos tiekimo energijos 2030 m. bus pagaminta iš AEI, o iki 2050 m. visa ši energija bus iš AEI. Numatyta ženkliai padidinti AEI dalį transporto sektoriuje, iki 2030 m. ji sudarys 15 proc., o 2050 m. – 50 proc. Taip pat planuojama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 m. sudarys 45 proc., o 2050 m. – 100 proc.
