Nepaklūstantis ekonominiams dėsniams, nenuperkamas ir algoritmais nesukuriamas: kūrybingumas – tai galingas pranašumas Lietuvos startuolių varžybose su didžiaisiais pasaulio inovacijų žaidėjais pritraukiant investicijas ir atsiriekiant rinkos dalį. Taip tvirtina Gediminas Užkuraitis, ženklodaros ir strateginių konsultacijų agentūros „Synthesis Consulting Group“ vyriausiasis strategas – apie kūrybingumo reikšmę ir galią startuolių ekosistemai pasakojantis „Kaunastic Startup Week“ renginių savaitėje, rašoma pranešime.
Sąlygos steigti ir auginti startuolį vis sudėtingėja, o konkurencija su talentus ir investicijas „nusiurbiančiais“ didžiaisiais rinkos žaidėjais – tokiais kaip „Facebook“, „Netflix“ ar „Google“ – kaitina konkurenciją sektorių. Pasak G. Užkuraičio, žvelgiant į skaičius, akivaizdu, kad 2020-tieji apskritai yra vieni sunkiausių metų naujoms idėjoms – jau anksčiau fiksuotas smukimas šiemet dar paspartėjo: Silikono slėnyje registruota dvigubai mažiau sandorių ir investuota dvigubai mažiau kapitalo. Vadinasi, į areną žengiantiems startuoliams tampa vis sunkiau pritraukti investicijų, leidžiančių idėjai išvysti pasaulį.
„Kaip tokiame kontekste atrodo Lietuvos startuoliai? Dar sunkesnėje padėtyje, nes Baltijos šalių investicinė rinka jaunesnė ir labiau apribota. Taip, mūsų rinkos dydis puikiai tinkamas testuoti idėjoms, bet nepakankamas plačios aprėpties verslui, tad anksčiau ar vėliau su savo ištestuotu produktu tenka eiti į užsienio rinkas, ten ieškant investuotojų ir partnerių“, – sako G. Užkuraitis. Ir siūlo išnaudoti vieną didžiausių pranašumų – kūrybingumą.
„Tai paskutinis pranašumas, kurio nenusipirksi už pinigus, kurio nenusamdysi, kurio vertingumas nepriklauso nuo rinkos dydžio. Nes kūrybingumas veikia visai kitais dėsniais: „Amazon“ negali pastatyti kūrybingumo gamyklos Kinijoje, „Google“ negali parašyti algoritmo idėjoms ir koncepcijoms, jis nepaklūsta fizikos dėsniams – viena idėja gali būti geresnė už šimtą idėjų. Dar daugiau: kūrybingumas nepaklūsta ir pagrindiniams ekonomikos bei logikos dėsniams, kurie paprastai veikia ne mūsų naudai ir apsunkina Lietuvos startuolių gyvenimą“, – vardija konsultacijų agentūros strategas, pabrėždamas, kad atsižvelgdami į kūrybingumą ir į jį investuodami, galime sukurti daugiau vertės.
G. Užkuraitis siūlo atkreipti dėmesį į kelis tokios kūrybingumo generuojamos vertės aspektus. Vienas pagrindinių: kad subjektyvi vertė yra tiek pat svarbi kiek ir objektyvi vertė. „Tai reiškia, kad žmonių galvose galime sukurti tiek pat inovacijų, kiek statant gamyklas, kuriant technologijas ir darant visus kitus fizinio pasaulio dalykus“, – tvirtina jis.
Kokios būtinos sąlygos kūrybingumui, kur jis dažniausiai sustoja ir neįvyksta? Visų pirma – reikia kalbėtis su skirtingas perspektyvas turinčiais žmonėmis: „Jei užsidarysime vien savo supratime ir matyme – šansų gimti kūrybingoms idėjoms bus mažai. Bet įsileidus naujas perspektyvas, prasideda kūryba. Kitaip sakant, nerasime skirtingų perspektyvų, jei patys nebūsime žmonės, žvelgiantys iš skirtingų perspektyvų. Kūrybiška idėja jungia bent dvi skirtingas vertes, o kūrybiška idėja versle yra ta, kuri jungia bent dvi skirtingas disciplinas. Štai kodėl produkto kūrėjai kalbasi su psichologais, komunikacija – su finansais, technologai – su dizainu“, – sako G. Užkuraitis.
Išgirsti daugiau minčių, įžvalgų ir patarimų apie kūrybingumą, jo ugdymą ir poveikį, bus galima ketvirtadienį, nuo 12:00 val., transliacijoje iš „Kaunastic Startup Week“ bendradarbystės ir mokymų savaitės, kurioje G. Užkuraitis skaitys pranešimą tema „Kūrybiškumo svarba: inovacijos, išradimai, pažanga, sprendimai“.
Visą šią savaitę – lapkričio 9-13 dienomis, VšĮ „Kaunas IN“ organizuojamoje „Kaunastic Startup Week“ vyksta intensyvi mokymų ir kontaktų mezgimo savaitė, kurios metu patirtimi dalijasi sėkmingiausi savo srities profesionalai Lietuvoje, vyksta virtualūs susitikimai, seminarai, paskaitos, diskusijos, patirties dalijimosi vakarai.
Paieška archyve
