Perkeltas iš pavasario į rudenį, rugsėjo 10–13 dienomis Klaipėdoje įvyks jau šeštasis tarptautinis animacijos ir videožaidimų festivalis BLON. Šiais metais festivalis žiūrovus pasitiks keliose uostamiesčio erdvėse ir pasiūlys pamatyti geriausius animacinius filmus, video žaidimus bei tapti išskirtinės virtualios realybės parodos dalyviais, rašoma pranešime.
Daugiau naujovių ir potyrių žiūrovams
Festivalio vadovės Lauros Almantaitės žodžiais, nors pandemija koregavo didelės dalies renginių planus, tai nesutrukdė surengti šeštojo festivalio BLON. Priešingai, šiemet renginys sulaukė gausaus kūrėjų dalyvavimo, todėl žiūrovus pasitiks įkvepiančiu repertuaru ir naujovėmis.
„Festivalis išsiplėtė į kelias lokacijas – pasiūlysime keturias alternatyvias erdves, kurias pagal individualius poreikius ar patogumą galės pasirinkti žiūrovai. Dalis peržiūrų vyks lauke – „Hofo“ kieme, dalis – „ArleKine“, virtualios realybės paroda – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, o dalį filmų rodysime ir internetu. Tikimės, kad virtualus dalyvavimas suteiks galimybę festivalyje apsilankyti didesnei daliai animacijos gerbėjų“, – kalbėjo renginio vadovė.
Festivalio ašimi antrus metus iš eilės taps konkursinė programa – geriausi trumpo metro animacijos darbai iš Baltijos ir Šiaurės šalių. Sulaukus daugiau nei 100 kūrėjų paraiškų, peržiūroms atrinkti 15 geriausių trumpo metro filmų. Visi jie varžysis dėl geriausiojo titulo, o laimėtoją išrinks tarptautinė žiuri.
„Sudaryti programą nebuvo lengva – filmai kasmet stiprėja. Vykdydami atranką, atsižvelgėme į daug kriterijų, kurių vienas – animacijos technikų įvairovė. Norime žiūrovams pristatyti skirtingas technikas – nuo sustabdyto kadro ar tradicinės pieštinės animacijos iki kompiuterinės grafikos. Tarp kitų kriterijų – kūrybingumas, aukšta turinio kokybė ir kultūrinė įvairovė, leidžianti žiūrovams papasakoti istorijas skirtingomis kultūrinėmis linijomis“, – vardijo L. Almantaitė.
Ne tik stebėti, bet ir patirti žiūrovus kvies šiemet ypač didelė virtualios realybės paroda „VR Horizontai“. Kruopščiai atrinkti VR darbai iš viso pasaulio leis žiūrovams tapti meno kūrinių dalyviais – perkels juos į negimusio vaiko organizmą ir leis suprasti, kaip veikia jo pojūčiai, arba suteiks galimybę keliauti laiku – 16 000 metų atgal į praeitį – ir sužinoti, kaip atsirado uolų piešiniai.
Rekomenduoja nepraleisti
Keturias dienas vykstantis festivalis – galimybė ne tik gerai praleisti laiką, patirti naujų pojūčių ar patenkinti fantaziją.
Edukacinė programa – pokalbiai, diskusijos bei seminarai su kūrėjais – profesionalams suteiks galimybę pasisemti industrijos naujienų, keistis žiniomis ir patirtimi. Šių metų festivalyje daug dėmesio bus skiriama ir individualiems kūrėjams – žmonėms, kurie patys vieni sukūrė sėkmingus videožaidimus ar pilno metro animacinius filmus. Diskusijose solo kūrėjai dalinsis patirtimi ir savo sėkmės istorijomis sieks įkvėpti kitus.
Animacijos ir VR gerbėjams L. Almantaitė, pirmiausia, rekomenduoja nepraleisti ketvirtadienio ir sekmadienio vakarais vyksiančios konkursinės programos bei kasdien veiksiančios VR parodos. Geriausių darbų kolekcijos leis ne tik pasimėgauti įspūdingu vizualiniu išpildymu, patenkinti naujų potyrių poreikį, bet ir įtrauks į socialinių temų – nuo rasizmo iki LGBT – nagrinėjimą.
„Iš filmų šeimai rekomenduoju pasižiūrėti „Princo kelionę“. Tai ypač įtraukiantis animacinis filmas, kuriame gausu prancūziškos estetikos. Tai legendinio prancūzų režisieriaus Jean-François Laguionie darbas. Nors šiam režisieriui – jau 80 metų, jis vis dar intensyviai kuria“, – rekomendacijomis dalijasi festivalio vadovė.
Animacija – vis arčiau suaugusiųjų
Rengiant šių metų konkursinę programą, dalis trumpo metro animacinių filmų bus skirti plačiajai auditorijai, o dalis – tik suaugusiesiems. Pastariesiems skirtuose animaciniuose filmuose bus nagrinėjamos godumo, kolektyvinės pasąmonės, laisvės, vienatvės, klimato ir kt. temos, šiuolaikinio gyvenimo problemos.
Almantaitės teigimu, animaciją vis dažniau atranda vyresni žiūrovai, o šie pokyčiai neaplenkia ir Lietuvos: „Priežasčių yra ne viena – užaugo kartos, vaikystėje mėgusios Asteriksą ir Obeliksą ar Tintiną, nyksta stereotipas, kad animacija – tik vaikams. Tai labai turtingas ir platus mediumas, kurį būtų apmaudu sukoncentruoti į vieną siaurą grupę. Keičiasi ir tobulėja technologijos, stiliai, todėl animacija skverbiasi į daugybę sričių – mes kartais net nesuprantame, kad matome animuotą intarpą vaidybiniame filme. Jei pažvelgtumėme į kitų šalių tradicijas, pvz., Belgijos ar Prancūzijos, pastebėtumėme, kad animaciniai filmai šiose valstybėse karaliauja žiūrimiausių topuose.“
