Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos kartu su Susisiekimo ministerija parengtam Alternatyvių degalų įstatymo (ADĮ) projektui. Šis įstatymas sukurs galimybes pasiekti 15 proc. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį transporto sektoriuje, skatinant netaršių transporto priemonių naudojimą ir vietinę biometano ar kitų pažangiųjų biodegalų gamybą bei didinant transporto sektoriaus elektrifikaciją.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Transporto sektorius yra vienas iš didžiausių energijos vartotojų Lietuvoje, todėl jo vaidmuo kuriant klimatui neutralią ekonomiką yra itin svarbus. Šiuo metu galutiniame transporto sektoriaus suvartojime AEI dalis yra vos 4,3 proc., pažangieji biodegalai nėra naudojami, o alternatyvių degalų infrastruktūra per mažai išplėtota.
„Šis įstatymas leis įgyvendinti strategiškai svarbius pokyčius transporto sektoriuje, kuris užtikrins tvarią šio sektoriaus plėtrą ilgalaikėje perspektyvoje. Transporto sektoriaus transformacija yra būtina ir neišvengiama, kad būtų mažinamas jo poveikis klimato kaitai. Kartu tai bus stimulas ekonomikai – atsivers galimybes gaminti pažangiuosius biodegalus Lietuvoje ir kurti darbo vietas regionuose”, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
ADĮ projektu įtvirtinamos aiškios kryptys dėl alternatyviais degalais varomų transporto priemonių ir joms reikalingos infrastruktūros plėtros. Didelis dėmesys skiriamas elektromobilumo skatinimui. Numatoma skirti finansinę paramą tol, kol kas dešimtas lengvasis automobilis Lietuvoje bus varomas elektros energija. Planuojama, kad 2030 m. Lietuvoje bus 6 000 viešų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Ypatingas dėmesys skiriamas krovininio transporto sektoriaus transformacijai. Numatoma plėsti gamtinių dujų pildymo punktų tinklą ir skatinti dujomis varomų transporto priemonių įsigijimą kartu užtikrinant ir degalų iš AEI naudojimą. Tai jau artimiausiais metais leis plėtoti biometano potencialą, kad biometano ir žaliojo vandenilio suvartojimas iki 2030 m. sudarytų nemažiau kaip 5 proc. transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo.
ADĮ projektu nustatomi palaipsniui augantys įpareigojimai degalų tiekėjams dėl biodegalų naudojimo, kuriuos bus galima lanksčiau įgyvendinti metų eigoje. Siekiant skatinti biometano ir kitų pažangiųjų biodegalų bei vandenilio naudojimą, jų įmaišymas bus užskaitomas dvigubai didesne verte.
Numatoma, kad nuo 2026 m. visi per viešuosius pirkimus įsigyjami lengvieji automobiliai ir autobusai turės būti netaršūs, o iki 2029 m. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant taksi bei pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, būtų pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus. Įtvirtinamos mažos taršos zonos miestuose paskatins persėsti į netaršias transporto priemones, taip gerinant oro kokybę miestuose.
Siūlomų pokyčių įgyvendinimui 2021–2030 m. laikotarpiu prireiks apie 1,8 mlrd. investicijų. Kadangi visos ADĮ nuostatos nukreiptos į ES Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą, planuojama didžiąją dalį lėšų pritraukti iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, taip pat ES struktūrinių fondų. Jau dabar (56 mln. vertės) pilotinės priemonės yra finansuojamos per Klimato kaitos programą. Įstatymu taip pat steigiamas Darnaus judumo fondas, skirtas alternatyvių degalų politikai įgyvendinti, kurį valdys Susisiekimo ministerija.
Numatoma, kad ADĮ patvirtinus Seimui, jis įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d.
