Gyventojai sulaukė elektroninių laiškų, kuriuos prisidengdami „Swedbank“ vardu atsiuntė sukčiai. Banko atstovas ragina gyventojus būti atidiems – neatidaryti jokių įtartinų nuorodų ir nepateikti savo asmens duomenų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pastaraisiais metais interneto sukčiai gerokai patobulino savo taktiką ir sukčiavimo būdus. Vienas pavyzdžių – šalies gyventojus pasiekiantys suklastoti banko laiškai su prisegta kenkėjiška programa.
„Sukčiai šalies gyventojams siunčia vis geresne lietuvių kalba parengtas žinutes, imituoja šalyje veikiančias institucijas, prisidengia šalies aktualijomis, kur kas geriau užmaskuoja pavojingas nuorodas.
Siųsdami tokius laiškus kibernetiniai nusikaltėliai dažniausiai siekia kelių pagrindinių tikslų. Vienas iš jų – užkrėsti kompiuterį virusu ir perimti jo valdymą. Jei programišiams tai pavyksta, jie aukos kompiuterį gali panaudoti kitoms kibernetinėms atakoms vykdyti arba gauti asmeninei informacijai, kai vartotojas jungiasi prie įvairių paskyrų.
Kitas dažnas tikslas – e. laiške pateiktomis suklastotomis nuorodomis nuvesti vartotoją į netikras svetaines ir taip priversti palikti savo prisijungimo prie el. pašto ar kitų skaitmeninių paslaugų duomenis. Gavę prisijungimus prie vartotojo pašto, nusikaltėliai gali išanalizuoti jo turinį arba tiesiog perimti pašto dėžutę kenkėjiškų laiškų siuntimui“, – komentuoja banko atstovas.
Banko atstovas ragina gyventojus neatidaryti e. laiškų, kurių siuntėjas nėra žinomas ar su juo anksčiau asmuo nėra turėję jokių kontaktų.
„Taip pat raginu neatidaryti jokių su laišku siunčiamų priedų ar dokumentų, neaktyvinti laiške esančių nuorodų“, – teigia S. Abraškevičius.
Paieška archyve
