Tyrimą atlikęs leidinys „Press Gazette“ priėjo išvados, kad daugiausiai melagysčių, susijusių su naujuoju koronavirusu, išplito per feisbuką.
Tiesa, kritikos dėl dezinformacijos sklaidos palengvinimo susilaukia ir „Twitter“, ir „YouTube“, ir kai kurie kiti socialiniai tinklai, kuriuose platinamos informacijos faktinio teisingumo niekas tikrinti neskuba.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Poynter Coronavirus Facts“ duomenų bazėje nurodoma, kad viso pasaulio faktų tikrintojai įvertino daugiau nei 7100 klaidingų teiginių apie pandemiją. Ir pagal šią duomenų bazę galima nesunkiai daryti išvadą, kad melagysčių platinimo lyderis yra feisbukas, aiškiai išsiskiriantis iš kitų svetainių, kuriose informaciją skleisti gali bet koks asmuo.
Iš dalies dėl nesugebėjimo suvaldyti vartotojų platinamos informacijos „Facebook“ dabar susiduria su reklamos užsakovų paskelbtu boikotu: jau daugiau nei 900 pasaulio įmonių atsisakė bent jau laikinai reklamuotis didžiausiame pasaulio socialiniame tinkle, kai kurios iš šių įmonių yra milžiniškos: „Pepsi“, „Coca-Cola“, „Unilever“, „Microsoft“, „Honda“, „Volkswagen“ ir dar daugybė kitų.
„Press Gazette“ tyrimo pagrindas – 7295 klaidinantys teiginiai, užregistruoti „Poynter“ duomenų bazėje (kuri nepaliaujamai pildosi).
Tiesa, ši duomenų bazė galimai pateikia ne visiškai nepriekaištingą realų vaizdą: joje užregistruotos tik tos melagystės, kurias išaiškino faktų tikrintojai, todėl tikėtina, kad kai kuriose valstybėse daugiau galios turi kiti melagysčių skleidimo keliai. Nepaisant to, remiantis daugiau nei 100 faktų tikrintojų, dirbančių 70 pasaulio valstybių, surinktomis žiniomis galima gauti pakankamai naudingą pasaulinės koronaviruso dezinformacijos problemos vaizdą.
Ties kiekvienu duomenų bazės įrašu yra tekstinis laukelis, kuriame nurodoma, koks yra melagystės šaltinis. Prie kai kurių melagysčių gali būti nurodomas daugiau nei vienas šaltinis (pvz., „Facebook“, „Whatsapp“).
Po duomenų apdorojimo „PressGazette“ ekspertai nustatė, kad „kilmės“ laukelyje feisbukas buvo paminėtas 4094 kartus – tai sudaro beveik pusę visų faktų tikrinimo atvejų. Kiti populiarūs melagysčių šaltiniai yra „Twitter“ (1066), „Whatsapp“ (999), „Youtube“ (265). „Instagram“ tapo tik 90 paneigtų melų lopšiu.
Prie 269 patikrintų faktų „kilmės“ langelyje buvo įrašyta „žiniasklaida“ (ne socialiniai tinklai), prie 162 – „naujienos“.
