Naujos technologijos pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų rinką. Be abejonės, nemažai prie to prisidėjo ir besikeičiantys vartotojų poreikiai. Naujosios FinTech įmonės ne tik išplėtė finansinių paslaugų spektrą, pakėlė jų kokybę, bet rimtai sunerimti privertė ir tradicinius bankus. FinTech sektoriui vis didesnę įtaką turi uždaros grandinės technologijų („blockchain“) plėtra, todėl ši tema ir „blockchain“ reguliavimo poreikis vis dažniau buvo girdimas FinTech diskusijose 2019-aisiais. O ko šioje rinkoje galime tikėtis 2020 m.?
Mobiliųjų mokėjimų aukso amžius
Išmanieji telefonai pastaraisiais metais pakeitė elektroninės komercijos veidą, leisdami atsirasti mobiliesiems bekontakčiams mokėjimams, mobiliosioms piniginėms ir tapatybės patvirtinimo technologijoms. Nuo šiol visai nebūtina su savimi visur nešiotis mokėjimo kortelę tam, kad atsiskaitytum už pirkinius ir paslaugas. Daugėja ir fizinių parduotuvių, kuriose mobilieji įrenginiai gali būti naudojami kaip atsiskaitymo būdas. Mobilieji mokėjimai leidžia ir, pavyzdžiui, palikti arbatpinigių, paaukoti labdarai.
Vokietijos statistikos portalas „Statista“ prognozuoja, kad 2019 m. įmonių pajamas, gautos mobiliaisiais mokėjimais, gerokai perkops 1000 trilijonų JAV dolerių. Sparčiai daugėja ir besinauojančių bekontakčiais mokėjimai - 2018 m. visame pasaulyje bekontakčiais mokėjimais naudojosi 440 mln. žmonių ir prognozuojama, kad 2020 m. šis skaičius išaugs net iki 760 mln. vartotojų. Akivaizdu, kad mobiliosios finansinės paslaugos 2020 m. įgaus didžiulį pagreitį, o visi fiziniai atsiskaitymų atributai pamažu turės užleisti savo vietą.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. didžiausių iššūkių patirs ne tiek finansų technologijų sektorius, o įmonės ir verslo modeliai finansų sektoriuje, kurie laiku neprisitaikys prie skaitmenizacijos. „Vartotojas nebemano, kad patogumas yra privalumas, tai yra minimali sąlyga, o norint sudominti ir papulti į jo vis mažėjančio dėmesio lauką bus reikalingi nauji pardavimo kanalai“, - įsitikinęs M. Jurgilas. Auganti konkurencija ir didėjantys vartotojų reikalavimai skatins paslaugų teikėjus tobulėti ir ieškoti geresnių sprendimų. Vienas iš jų – mobilieji mokėjimai, todėl gali būti, kad netrukus jie taps vienu iš pagrindinių atsiskaitymo būdų.
„Blockchain“ technologijų nebe įmanoma ignoruoti
Vis labiau akivaizdu, kad mokėjimų inovacijoms poveikį daro ne tik vartotojų poreikiai, informacinių technologijų naujovės. Mokėjimų rinką keičia ir blokų grandinės technologijos (angl. blockchain), siūlančios dar efektyvesnius sprendimus.
Lyderės pritaikant „blockchain“ technologijas pasaulyje finansų ir kitose srityje šiuo metu yra Kinija ir JAV. Finansų reguliatoriai nebegali ir 2020 m. tuo labiau nebegalės ignoruoti „blockchain“ technologijomis pagrįstų sprendimų. Galima džiaugtis, kad šioje srityje Lietuva – tarp lyderių. Lietuvos bankas yra pirmasis reguliuotojas, kuriantis blokų grandinės technologija pagrįstą technologinę platformą („LBChain“). Joje FinTech įmonės ir startuoliai galės atlikti tyrimus, išbandyti ir pritaikyti blokų grandinės technologija pagrįstas paslaugas, gauti konsultacijos reguliavimo bei technologiniais klausimais. Aktyviai sekdamas naujų technologijų plėtrą, Lietuvos bankas išleido Vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo gaires, poziciją dėl virtualiojo turto ir pirminio virtualiojo turto žetonų platinimo. Neatsiktinai, blokų grandinės technologijos taikymui dėmesys šiemet skiriamas ir lapkričio 27-28 d. Vilniuje vyksiančioje didžiausioje Baltijos ir Šiaurės Europos šalių finansinių technologijų konferencijoje „Fintech Inn“.
Šiais metais neliko nepastebėta ir kompanijos „Facebook“ skaitmeninės valiutos idėja. Diskusijai dėl „Libra“ reikšmės finansų rinkoms kontekste, Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas šiuo klausimu išlieka atsargiai pozityvus. Anot jo, lietuviams stablecoin nėra jokia naujiena, nes su valiutos stabilizavimo mechanizmu esame susidūrę dar lito laikais, kai litas buvo pririštas prie stabilesnės užsienio valiutos kurso. Kaip ir valiutų valdybos atveju, taip ir „Libra“ atveju viskas priklausys nuo pasitikėjimo sistema – kaip patikimai ir efektyviai ji veiks. „Natūraliai gali kilti klausimas, kodėl ir vėl išradinėjamas dviratis? Bet net ir dviračio atveju jį vis tobuliname (elektra /pigūs akumuliatoriai), o valiutos atveju, mes vis drąsiau kalbame apie decentralizuotas sistemas ir poreikį užtikrinti valiutų stabilumą. Ar „Libra“ liks dviračiu, ar taps kažkuo patogesniu, pamatysime jau greitai“, - svarsto M. Jurgilas.
Bendradarbiavimas – neišvengiamas
Plečiantis FinTech rinkai, vietos po saule užteks tikrai ne visiems. 2020 m. gali tapti FinTech įmonių konsolidacijos metais. Dalis mažesnių FinTech įmonių supranta, kad daugiau pasiekti galės suvienijusios jėgas. Dar 2017 m. „PricewaterhouseCoopers“ atlikta studija parodė, kad didžioji dauguma pasaulio bankų, draudimo įmonių ir investicinių fondų ketina per artimiausius 3–5 metus sustiprinti savo partnerystes su FinTech įmonėmis.
Abi pusės turi viena kitai ką pasiūlyti: nemažai FinTech įmonių susiduria su iššūkiais, siekdamos atitikti reguliacinius reikalavimus, tuo tarpu bankai ir jau įsitvirtinusios didžiosios finansinės institucijos nebespėja koja kojon su FinTech startuoliais, siūlančiais vieną po kito naujus mokėjimo sprendimus. Vienas iš būdų, bankams siekiant pasivyti finansų sektoriuje vykstančius technologinius pokyčius, yra investuoti į FinTech startuolius.
2018 m. pasaulinė mokėjimo kortelių ir technologijų įmonių grupė „Visa“ įsteigė investicinį fondą FinTech startuoliams. Amerikiečių „Goldman Sachs“ šiais metais 20 mln. USD investavo į Vokietijos startuolį „Elinvar“, o kiek anksčiau - 10 mln. JAV dolerių į startuolį „nanopay“, kurio vadovas kanadietis Laurence Cook šiemet atvyksta skaityti pranešimo į Vilniuje vyksiančią konferenciją „Fintech Inn“. Bendradarbiavimo pavyzdžių tarp bankų ir „fintech“ įmonių jau turime ir Lietuvoje. Štai šiemet „Swedbank“ įsigijo finansinių technologijų centrą „Rise Vilnius“, „Swedbank“ „Rockit“ pavadinimu pervadinto FinTech centro bendruomenės nariams įsipareigojo atverti savo technologijų „smėlio dėžę“ ir programavimo sąsajas (API) bei kitą pagalbą.
Europoje bendradarbiavimas tarp reguliatorių, bankų ir FinTech įmonių, tikėtina, stiprės ir dėl vis dar stringančios Mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) įgyvendinimo. Anot M. Jurgilo, sudėtinga pakeisti ilgus metus egzistavusią, inertišką ekosistemą. Esami procesai per ilgą laikotarpį nugludinti ir optimizuoti, tuo užsitikrinant konkurencinę galią ir sumažinant galimybę naujiems konkurentams įeiti į rinką. „Mokėjimų paslaugų direktyva, kalbant atvirai, buvo bandoma sujaukti nusistovėjusį balansą. Ar tai pavyko? Iš dalies. Sumaišties tikrai yra daug, bet ne viskas taip, kaip buvo planuota. Sakyčiau, kad ateinančių metų gali neužtekti konstatuoti proveržį, bet bus galima aiškiai stebėti nebegrįžtamą pokytį, kuris ES mokėjimų rinką pakels į labiau konkurencingą būseną nei buvo iki šiol“, - mano M. Jurgilas.
Ir vis dėlto, niekada negali žinoti, kas netikėto pasaulyje įvyks 2020 m. ir kaip tai paveiks visą finansų sektorių. Ar pavyks Kinijai tapti aiškia FinTech revoliucijos lydere? Ar Europoje įvyks proveržis atvirosios bankininkystės srityje? Kokius dar pokyčius „fintech“ rinkoje atneš dirbtinio intelekto, blokų grandinių technologijos bei mašininis mokymasis (angl. „machine learning“)?
Tikėtina, kad jei į ne visus, tai bent dalį atsakyti padės ir „Fintech Inn“ konferencija, į kurią laukiama atvykstant daugiau kaip 3000 „fintech“ rinkos žaidėjų iš daugiau kaip 60 pasaulio šalių.
Konferenciją „Fintech Inn“ organizuoja: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos bankas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Visos šios institucijos suvienijo savo jėgas paversti Lietuvą FinTech lydere Europoje.
