Ar įmanoma gurmaniškai maitintis ir tuo pačiu metu prisidėti prie maisto atliekų mažinimo? Kaip gaminamos aukštos kokybės azoto trąšos, įdiegus tik vieną, ne didesnį už amerikietišką šaldytuvą, prietaisą?
Tai tik keli klausimai į kuriuos atsakymus pateikė „Oslo inovacijų savaitės 2019“ renginio „Įveikiant kliūtis žiedinėje ekonomikoje“ pranešėjai. Šiemet renginys sukvietė virš dviejų šimtų verslo, mokslo, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bei kvietė išgirsti ir pasidalinti sėkmės istorijomis apie žiedinės ekonomikos sprendimus įvairiuose sektoriuose – maisto pramonėje, gyvulininkystėje ir žemės ūkyje, mados industrijoje ir net architektūroje.
Įkvepiančios sėkmės istorijos
Šiemet Norvegijos sostinėje įgyvendinti draugiški gamtai sprendimai pelnė Europos žaliosios sostinės apdovanojimą. Tarp jų – tvaraus miesto planavimas, dviračių ir elektromobilių infrastruktūros gerinimas, ekologiško gyvenimo būdo mieste ir ekologiškos verslininkystės skatinimas. Oslas kelia ambicingus tikslus sprendžiant klimato kaitos problemas – miestas ketina tapti neutraliu anglies požiūriu miestu iki 2050.
Prie šio tikslo sparčiai prisideda ir „Too good to go Norway” įmonė, pristačiusi mobiliąją programėlę, kurios dėka tinkamas valgyti maistas, kuriuo dienos pabaigoje atsikrato parduotuvės bei restoranai, yra išsaugomas ir suvartojamas. „Žmonių įpročius sunku pakeisti, tačiau tam mes ir susibūrėme. „Too good to go“ mobilioji programėlė leidžia kiekvienam prisidėti prie maisto atliekų mažinimo, dienos pabaigoje renkantis iš šalia esančių parduotuvių ir kavinių neparduotą maistą bei prisidedant prie vietos verslo. Šiuo metu suburta bendruomenė jau perkopė 1,5 mln. vartotojų bei sujungė daugiau nei 2 tūkst. verslų“ ,– pasakojo įmonės atstovai renginyje.
Žiedinės ekonomikos sprendimai sparčiai veržiasi ir į mados industriją. Norvegų įmonės „Fjong AS“ įkūrėja Sigrun Syverud atvyko vilkėdama konkrečiai šiam renginiui išsinuomotą suknelę bei pademonstravo, kaip veikia įmonės sukurta drabužių dalijimuisi skirta platforma ir kokią pridėtinę vertę kuria dalijimosi ekonomika grįstos IRT aplikacijos. „Kasmet mes išmetame vis daugiau drabužių nei tai darydavome prieš 15 metų. Mes susibūrėme vardan vieno tikslo – pakeisti gamtą teršiančią, 1,7 trilijono dolerių vertės, pasaulinę mados industriją įdiegiant patogų drabužių nuomos ir dalijimosi būdą. Ši platformą, tai skaitmeninis klientų stilistas, sukuriantis personalizuotą aprangą, leidžiančią lengvai taupyti pinigus bei saugoti aplinką“,- kalbėjo S.Syverud.
Galimybė užmegzti naudingus ryšius
Renginio išvakarėse vykęs neformalus tinklaveikos vakaras, kartu su „verslas – verslui“ susitikimams skirtu laiku, suteikė dalyviams ne tik galimybę pasidalinti inovatyviomis verslo idėjomis, bet taip pat ir susirasti partnerių bendram žaliųjų inovacijų projektui įgyvendinti.
Penkios įmonės iš Lietuvos buvo atrinktos dalyvauti renginyje – UAB „Bioenergy LT“, UAB „Ekovormas“, UAB „Addeco“, UAB „AIRPLUS1 Lituanica“, UAB „Metal Production“. UAB „Bioenergy“ taip pat gavo unikalią galimybę pristatyti įmonę specialioje pristatymo sesijoje (ang. „pitching“).
Renginys ir Lietuvos įmonių dalyvavimas renginyje finansuojamas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamos 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.
