Vasario 2 d. bus atidarytas Kauno technologijos universitete įkurtas Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras, kuris pradėtas kurti prieš dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerijai, Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Kauno technologijos universitetui pasirašius sutartį dėl paramos skyrimo valstybinės svarbos projektui. Sėkmingai įgyvendintas projektas „Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro (MMSIC) sukūrimas“ bus naudingas ne tik dėstytojams, bet ir studentams. Pasak projekto vadovo KTU mokslo prorektoriaus prof. Vytauto Ostaševičiaus, šio darbo užbaigimas ne tik reikšmingas Universitetui, bet ir vienas sėkmingiausių žinių pritaikymo pavyzdžių Lietuvoje. Projektui skirta Europos Sąjungos paramos suma siekia 3,865 mln. litų.
Mechatronikos mokslo sritis ypač svarbi Lietuvai. Ji turi tradicijas ir yra aktuali šiandien. Paprastai mechatroniką galima paaiškinti kaip discipliną, kuri apima mechanikos inžinerijos, elektronikos, valdymo ir informacinių technologijų mokslo kryptis. Kasdien mes naudojame daugelį įvairių prietaisų, kurie vadinami mechatroniniais, t. y. sudaryti iš mechatroninių mazgų, – tai įvairi buities technika, elektros prekės. Pavyzdžiui, kompiuteriai, be kurių neišsiverčiame nė dienos, taip pat yra sudaryti iš mechatroninių komponentų. „Mechatronika yra viena iš moderniausių šiuolaikinės technologijos sričių,“ – neabejoja KTU rektorius, MMSIC vadovas prof. Ramutis Bansevičius.
Vienas iš MMSIC projekto rezultatų – sukurtas mechatronikos tinklas, kuris vienija dešimt laboratorijų. 7 laboratorijos: Holografijos, Pjezomechanikos, Biomechatronikos, Duomenų analizės ir valdymo, Jutiklių, Vykdiklių, Dinamikos įkurtos MMSIC. Dar trys modernios laboratorijos įrengtos trijuose skyriuose – Automatikos ir valdymo (KTU), Mechatroninių sistemų (Vilniaus Gedimino technikos universitete) ir Jūrinių mechatroninių sistemų (Klaipėdos universitete) skyriuose. ES lėšomis KTU Automatikos ir valdymo skyrius įsigijo autonominius mobilius minirobotus robotų valdymo neapibrėžtoje erdvėje algoritmams tirti ir modeliuoti. Šių robotų valdymo algoritmams kurti bus panaudoti neuronų tinklai ir eksperto–mokinio sąsaja. VGTU skyriuje įdiegta šiuolaikinė itališka ir švediška įranga, kuri padeda greitai perprasti pakankamai sudėtingus mechatroninių sistemų valdymo procesus. Klaipėdos universiteto ES lėšomis įsigyta technika skirta rotorinių mašinų ir kitokio tipo mechaninių sistemų virpesiams tirti plačiame dažnių intervale (nuo 0 iki 20.000 Hz).
Moderniose laboratorijose jau pradėta naudoti unikali aparatūra. Pasak projekto vykdytojo dr. Andriaus Vilkausko, MMSIC centrinėje buveinėje jau įdiegtas lazerinis vibrometras mikroelektromechaninių sistemų, bangolaidžių, pjezo ir kitokių pavarų, kuriose naudojamos „protingos“ medžiagos, tyrimams atlikti. Biomechatroninių sistemų kinetikos analizei įsigytas unikalus trimatis judesių matavimo kompleksas. Vienas iš įrenginių, kurį įsigijo centras ir kuris puikiai iliustruoja mechatroninį mazgą, yra segvėjus.
Įgyvendintos techninės priemonės leis iš esmės pagerinti mechatronikos mokslo ir studijų kokybę ir priartinti KTU prie pirmaujančių Europos universitetų. Sukurta infrastruktūra naudosis mechatronikos srities pagrindinių, magistrantūros bei doktorantūros studijų studentai, mechatronikos srities mokslininkai ir mūsų šalies bei užsienio gamybos specialistai.
KTU vadovai neabejoja, kad ir ateityje ši studijų programa sulauks didelio studentų susidomėjimo, kadangi ugdo studentų išmanymą, sisteminį požiūrį, be to, apima kelias studijų kryptis, tad studentai įgyja daug tarpdisciplininių žinių. „Platesnis požiūris, kurį po studijų įgis mechatronikos specialybės studentai, būtinas jauniems specialistams,“ – neabejoja prof. R. Bansevičius.
KTU vykdo dar du valstybinės svarbos statusą įgijusius projektus, skirtus mechatronikos krypties dėstytojų bei tyrėjų kompetencijai tobulinti.
