Didėjanti Kinijos technologijų dalis ES kelia rimtų saugumo grėsmių, kurioms tučtuojau reikia europinio atsako, įsitikinę europarlamentarai. Antradienį priimtoje rezoliucijoje jie ragina 5G ryšį Europoje diegti atsargiai, įvertinus galimą poveikį saugumui.
Europos Parlamentas (EP) ragina nedelsiant užkirsti kelią galimoms saugumo grėsmėms dėl Kinijos ir kitų šalių technologijų skverbimosi į ES rinką. Kadangi perėjimas prie 5G ryšio gali suteikti Kinijos gamintojams ir institucijoms prieigą prie asmeninių ES piliečių duomenų, Europos Komisija raginama pateikti gaires ES valstybėms, kaip to išvengti.
Europarlamentarai su nerimu atkreipia dėmesį, kad Kinijos bei kitų šalių įstatymai numato būtinybę visoms kompanijoms bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis nacionalinio saugumo klausimais, kurie yra apibrėžti itin plačiai ir gali apimti dalyvavimą užsienio rinkose.
Antradienį EP taip pat patvirtino ES kibernetinio saugumo aktą. Nuspręsta sukurti bendrą ES informacinių ir ryšių technologijų sertifikavimo sistemą ir numatyti bendrus kibernetinio saugumo reikalavimus ir vertinimo kriterijus visuose sektoriuose, įskaitant elektros ir vandens tiekimą bei bankų sistemas. Ši sistema kol kas veiks savanoriško dalyvavimo pagrindu, tačiau iki 2023 m. Europos Komisija turės įvertinti, ar ji neturėtų tapti privaloma.
Tokių priemonių imtasi sparčiai populiarėjant daiktų internetui, kai milijardai prietaisų yra prijungti prie interneto, o jų tarpusavio sąveika pasiekė naują lygį. Europarlamentarų įsitikinimu, būtina užtikrinti, kad daiktų interneto įrenginiai, procesai ir paslaugos būtų saugūs ir patikimi.
Europarlamentarai taip pat numatė didesnį ES tinklų ir informacijos agentūros (ENISA) vaidmenį šioje srityje – išplėsti jos įgaliojimai, padidintas biudžetas ir darbuotojų skaičius. Pagrindinė institucijos užduotis ir toliau bus valstybių operatyvinio bendradarbiavimo užtikrinimas, taip pat paramos ir informacijos teikimas.
„Šis teisės aktas yra esminis Europai tampant tarptautine kibernetinio saugumo lydere. Vartotojai ir gamintojai privalo pasitikėti IT sprendimais“, – pažymėjo EP pranešėja Angelika Niebler (Europos Liaudies partija, Vokietija).
ES kibernetinio saugumo aktą palaikė 586 EP nariai, prieš balsavo 44, o susilaikė 36. Dėl jo jau pasiektas susitarimas su ES Taryba. Jis įsigalios praėjus 20 dienų po paskelbimo ES Oficialiajame leidinyje.
Trečiadienį europarlamentarai taip pat balsuos dėl naujo ES mokslinių tyrimų kompetencijos centro kibernetikos srityje sukūrimo. Šis centras skatins tinklų ir informacinių sistemų kibernetinį atsparumą Europoje. Jo veikla apsiribos civiliniais tikslais ir nebus susijusi su gynyba, nes tai prieštarautų ES biudžeto taisyklėms.