Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė darbo pietų susitiko su Latvijos Ministru Pirmininku Arturu Krišjaniu Kariniu. Sausį pareigas pradėjęs eiti Latvijos premjeras į Lietuvą atvyko vieno pirmųjų savo užsienio vizitų.
Prezidentė susitikime su Latvijos vyriausybės vadovu daugiausia dėmesio skyrė regiono energetinio saugumo klausimams ir elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentine Europa.
Pasak šalies vadovės, atsijungimas nuo sovietinių laikų BRELL elektros žiedo yra regiono saugumo prioritetas. Todėl būtina nedelsti ir kaip galima greičiau išbandyti trijų Baltijos valstybių energetikos sistemos gebėjimą veikti izoliuotu režimu, kad sinchronizacija su kontinentine Europa įvyktų nustatytu laiku 2025 metais.
Trys Baltijos valstybės ir Lenkija yra pasiekusios politinį susitarimą, kad elektros tinklų sinchronizacija vyks per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPolLink“.
Susitikime Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuva, Latvija ir Estija turi pasinaudoti dar šios ES finansinės perspektyvos teikiamomis galimybės ir sinchronizacijos projekto įgyvendinimui užsitikrinti europinę paramą.
Taip pat kalbėta apie Astravo AE keliamą grėsmę. Vasario pradžioje Ženevoje susirinkusios Espoo konvencijos šalys pripažino, kad Astravo AE parinkta aikštelė yra nesaugi. Toks sprendimas pasiektas pirmą kartą ir yra svarbus Lietuvos ilgalaikių diplomatinių pastangų rezultatas, kurio pagrindu galima siekti šios elektrinės uždarymo.
Valstybių vadovai taip pat kalbėjo regiono gynybos stiprinimo klausimais, aptarė bendrus interesus siekiant tolesnių NATO saugumo garantijų Baltijos šalims, bendradarbiavimą įgyvendinant ES PESCO gynybos stiprinimo projektus, ypač atremiant kibernetines ir informacines grėsmes.
Prezidentė su Latvijos Ministru Pirmininku sutarė apjungti jėgas ginant savo šalių interesus derybose dėl naujojo ES septynmečio biudžeto. Latvija, kaip ir Lietuva, siekia, kad nebūtų drastiškai sumažintos Sanglaudos lėšos, o tiesioginės žemės ūkio išmokos Baltijos šalių ūkininkams greičiau priartėtų prie ES vidurkio. Abi valstybės taip pat sieks užsitikrinti tinkamą finansavimą „Rail Baltica“ geležinkelio bei kitiems regioninės reikšmės infrastruktūros projektams.
Paieška archyve
