Įpusėjus pirmajai žiemai, kai dūmų detektoriai Lietuvos žmonių namuose yra pripažinti privalomais, draudikai pastebi, kad šie įrenginiai gali pastebimai sumažinti nuostolius. Specialistai tvirtina, kad dūmų detektoriai leidžia žmonėms ugnį pastebėti iškart, vos jai įsiplieskus.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus atkreipia dėmesį, kad dūmų detektoriai ne tik gelbsti žmonių gyvybes, bet ir leidžia jiems greičiau sureaguoti į įsiplieskusią ugnį bei laiku ją numalšinti. „Dūmų detektoriaus signalas leidžia pastebėti ugnį iškart, vos jai įsiplieskus, todėl žmonės spėja pasišalinti, iškviesti pagalbą, o kartaius ir patys ugnį užgesinti“, – sakė draudikas.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, neseniai dūmų detektorius išgelbėjo sodybą. „Atvykęs į savo sodybą žmogus įjungė vandens šildytuvą ir išėjo pasivaikščioti į mišką, kur išgirdo detektoriaus signalą. Laiku sugrįžęs, jis pats sugebėjo užgesinti ugnį, todėl nuostoliai, kuriuos atlyginome, sudarė apie 2 tūkst. eurų. Jei gaisras būtų įsiplieskęs netrukdomai, nuostoliai galėjo sudaryti iki 90 tūkst. eurų ir sukelti daug rūpesčių atstatant namą“, – pasakojo turto žalų ekspertas.
Pasak G. Norkaus, ugnis dažnai įsiplieskia tuomet, kai namų šeimininkų nėra namuose. „Vieniems mūsų klientams išvykus į kapines, namas užsidegė dėl netinkamai veikusio praiilgintuvo. Kaimynai pastebėjo gaisrą tik dūmams pradėjus veržtis per stogą. Detektorius būtų įspėjęs daug anksčiau. O jei jis būtų įjungtas į namų apsaugos signalizacijos pultą, ugniagesiai būtų suskubę dar sparčiau“, – teigė G. Norkus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis (PAGD), 2791 gaisras (arba 23,6 proc. visų gaisrų) pernai užgesintas gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 75 gyventojai, tarp jų ir 2 vaikai. Palyginus su užpernai, čia žuvo 16 gyventojų mažiau, tačiau gaisrų padaugėjo 19 proc., daugiausia – dėl per šaltąjį metų sezoną degusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Taip pat – dėl neatsargaus rūkymo.
PAGD statistika rodo, kad dūmų detektoriai jau įrengti beveik pusės Lietuvos gyventojų namuose. Draudikai ragina suskubti nespėjusius to padaryti ir užtikrina, kad gaisrą patyrusiems žmonėms žala yra atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose dar nebus sumontavę.
„Dūmų detektorius Lietuvos gyventojai savame būste turėtų įsirengti ne dėl ugniagesių ar mūsų raginimų, o dėl savęs. Juk detektorius yra reikalingas ne draudikui, bet pačiam būsto savininkui ir jo namiškiams. Garso signalu detektoriai įspėja gyventojus apie gresiantį gaisro pavojų, todėl mūsų praktika aiškiai parodė, kad laiku iškviesta pagalba padeda išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą ar bent sumažinti materialinius nuostolius“, – kalbėjo turto draudimo žalų ekspertas.
„Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas pabrėžia, kad žalos yra išmokamos, net jei dūmų detektorius nuo gaisro nukentėjusiame būste nebuvo sumontuotas. „Tik svarbu suprasti, kad laiku išgirdęs dūmų detektoriaus pavojaus signalą, žmogus visada turės daugiau galimybių išsigelbėti pats“, – patarė draudikas.
Praėjusiais metais „Gjensidige“ už klientų patirtus ugnies, vandens, gamtinių jėgų išmokėjo 3,3 mln. eurų.
