Virš Kinijos Chengdu miesto netrukus gali patekėti antras Mėnulis. Tiesa, jis būtų dirbtinis, rašo livescience.com.
Miesto savivaldybės atstovai neseniai paviešino planus kurti dirbtinį Mėnulį, kuris iki 2020 metų jau pradėtų apšvietinėti Sičuano provincijos sostinę. Apšvietimui reikalingas „dangaus kūnas“ galėtų papildyti natūralųjį Mėnulį ir teikti apšvietimą visam miestui. Planuojama, kad dirbtinis Mėnulis už tikrąjį būtų ryškesnis 8 kartus, aiškina įmonės „Chengdu Aerospace Science and Technology Microelectronics System Research Institute Co. Ltd.“ (CASC) tarybos vadovas Wu Chunfengas. CASC yra pagrindinis Kinijos kosmoso programos rangovas.
Tikimasi, kad dirbtinis Mėnulis miestui sutaupytų pinigų – jam šviečiant nebūtų reikalingas įprastinis gatvių apšvietimas, tvirtina W. Chunfengas. Jis galėtų apšviesti teritoriją, kurios skersmuo būtų iki 80 km. Nors žmonių sukurtas Mėnulis turėtų teikti šviesą tik Chengdu, jis bus matomas bemaž visoje Kinijoje ir netgi užsienio valstybėse, skelbia leidinys „Asia Times“.
Žinoma, tikrasis Mėnulis gali būti matomas iš bet kurios planetos vietos. Tuo metu apie dirbtinio Mėnulio parametrus – jo „pakabinimo“ aukštį, skersmenį, ryškumą – kol kas žinoma labai nedaug, tačiau būtent nuo šių duomenų priklausytų, kaip gerai jis bus matomas ne Kinijos teritorijoje. Taip pat nėra žinoma, ar šis projektas jau buvo oficialiai palaimintas Chengdu miesto savivaldybės ar federalinės valdžios. Tai, beje, nėra pirmas kartas, kai valstybė puoselėją ambicijas sukurti už Mėnulį ryškesnį šviesulį.
Panašų projektą praėjusio amžiaus pabaigoje bandė vykdyti Rusija, iškėlusi Saulės šviesą atspindintį „kosminį veidrodį“. Šis veidrodis turėjo atspindėti šviesą 3–5 kartų intensyviau už patį Mėnulį. Saulės šviesos reflektoriaus skersmuo turėjo būti apie 5 kilometrus. Panašų planą Rusijoje mėginta vykdyti ir 1999 metais, tačiau ir šis baigėsi nesėkme – „dirbtinis Mėnulis“, kurį norėta išskleisti iš kosminės stoties „Mir“ taip ir nepradėjo šviesti.
Visuomenėje kilus susirūpinimui, kad Kinijos dirbtinis Mėnulis taps kliūtimi astronominiams stebėjimams ir sutrikdys jautresnių gyvūnų dienos ir nakties ciklą, Harbino technologijų instituto Optikos padalinio direktorius Kangas Weiminas sakė, jog dirbtinis Mėnulis skleistų tik „pavakarį primenantį švytėjimą“. Bet tyrimais įrodyta, kad daugelis gyvūnų yra jautrūs ne tik šviesai, bet ir Mėnulio fazėms ir jų keitimosi metu besikeičiančiam aplinkos apšvietimui.
Pavyzdžiui, naktinis paukštis – didysis apuokas – su gentainiais bendrauja demonstruodami baltas pagurklio plunksnas, o mokslininkai išsiaiškino, kad toks bendravimas suintensyvėja pilnaties metu, kai šviesa yra ryškiausia. O Australijos Didžiajame barjeriniame rife šimtų rūšių koralai sinchroniškai išleidžia spermą ir kiaušinėlius – sinchronizacija įvyksta pagal Mėnulio šviesos intensyvumą.
Chengdu dirbtinio Mėnulio dydis ir veikimo principai kol kas neskelbiami, taigi dar nėra aišku, ar jo šviesumas iš tiesų gali būti toks didelis, kad sutrikdytų gyvūnų įprastą gyvenimą. Be to, nors šį dirbtinį šviesulį gaminti pasišovusi įmonė vadina jį „palydovu“ (kas reiškia, kad šviesulys turėtų būti iškeltas į geostacionarią orbitą), kol kas nėra jokių duomenų apie tai, kokie yra dirbtinio Mėnulio iškėlimo planai.