Lietuva pamažu tampa vienu iš regiono aukštųjų technologijų centru – šalis kelia tikslą iki 2030 metų tapti patraukliausia Europos valstybe gyvybės mokslų sektoriaus plėtrai. Rugsėjo 26 d. didžiausio Baltijos šalyse tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics“ metu ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pristatė Lietuvos gyvybės mokslų industrijos plėtros perspektyvas.
Lietuvoje kasmetinis gyvybės mokslų sektoriaus augimas sudaro apie 19 proc., tai vienas sparčiausių augimo greičių visoje Europos Sąjungoje. 90 proc. lietuviškos biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei šimtą valstybių, tarp jų – JAV, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Vokietiją, Prancūziją, Japoniją.
„Gyvybės mokslų potencialas Lietuvoje yra milžiniškas, nes turime gerai išvystytą infrastruktūrą – universitetų ir mokslo centrų, augančią pramonę, daug mokslininkų, esame pritraukę reikšmingų užsienio investicijų, o sąlygos kurti verslą yra palankios, todėl šio sektoriaus raida yra natūrali strateginė kryptis. Šiandien Lietuvos gyvybės mokslų sektorius sukuria 1 proc. bendrojo vidaus produkto, bet matome perspektyvą, kad per dešimt metų šis rodiklis gali siekti 5 procentus. Tai didelę pridėtinę vertę kurianti ūkio šaka, o jos našumas jau dabar viršija bendrą šalies darbo našumą daugiau nei du kartus“, – sako Virginijus Sinkevičius, Lietuvos ūkio ministras.
Lietuva gali išnaudoti unikalius šalies konkurencinius farmacijos ir biotechnologijų verslo pranašumus, kuriuos suteikia reikšmingus tyrimus vykdančios mokslo ir studijų institucijos ir aukštos kvalifikacijos specialistai, o biotechnologijų ir medicinos prietaisų srityse glūdi neišnaudotas startuolių potencialas. Lietuva unikali ir dėl sinerginių galimybių susieti ilgametes tradicijas puoselėjančią inžinerijos pramonę ir biomediciną. Tą akivaizdžiai demonstruoja lazerių įmonės, plėtodamas lazerių technologijas, pritaikomas medicinos srityje.
„Versli Lietuva“ analitikų skaičiavimu, Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje dirba beveik 5 tūkst. specialistų. 43 proc. visų sektoriaus įmonių sudaro medicinos prietaisų kūrėjai, 28 proc. – biotechnologijų, 16 proc. – tyrimų ir plėtros bendrovės, o 13 proc. – farmacijos įmonės.
„Esame išsilavinusi ir versli šalis ir turime siekti, kad kuo daugiau mūsų įmonių kurtų inovatyvius produktus, teiktų specializuotus sprendimus ir taip prisidėtų prie reikšmingų inovacijų vaistų gamybos, biotechnologijų ir medicininės technikos srityse. Akivaizdu, kad mūsų šalies rinkos dydis yra vienas svarbiausių ribojančių veiksnių, todėl Lietuvoje besikuriančioms ir veikiančioms gyvybės mokslų įmonėms verta ieškoti galimybių įsitraukti į atskirus farmacinių produktų kūrimo etapus, kurti ir parduoti tarpines technologijas, pasaulinėms bendrovėms teikti įvairias biotechnologijų paslaugas“, – sako Daina Kleponė, ketvirtą kartą didžiausią gyvybės mokslų forumą Baltijos šalyje organizuojančios „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė.
Jau ketvirtą kartą rugsėjo 26-27 d. vykstantis „Life Sciences Baltics“ forumas šiemet į Vilnių pritraukė daugiau nei 1,8 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Forumą „Life Sciences Baltics“ sudaro tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, verslo susitikimai ir startuolių mokymų sesija. Į parodą, kurioje savo produktus ir paslaugas pristato beveik 70 įmonių ir organizacijų iš daugiau nei 15 šalių, lankytojai kviečiami nemokamai.
