Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti būdų, kaip užkirsti tam kelią.
Lietuva – viena iš šalių, kurioje savižudybės skaičius itin didelis. Ir nors pastaruosius trejus metus savižudybių Lietuvoje skaičius mažėja, tačiau jų vis dar įvykdoma tris kartus daugiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos šūkis šiemet – „Mažinkime savižudybes, veikdami kartu“. Juo siekiama parodyti, kad kiekvienas žmogus gali padėti kitam bendruomenės nariui, kuris turi minčių apie savižudybę. Tuo labiau, jog tyrimai rodo, kad net 75 procentų savižudžių apie ketinimą nusižudyti prasitaria šeimos nariams ar draugams.
Šiuolaikiniame pasaulyje, nuolat augant socialinių tinklų vartotojų skaičiui ir daliai bendravimo persikeliant į virtualią erdvę, kai kuriuos įspėjamuosius ženklus galima pastebėti ir socialinių tinklų paskyrose, virtualiose pokalbių svetainėse bendraujant su daugiau ar mažiau pažįstamais žmonėmis. Apie savižudybę galvojantys žmonės „Facebook“ ar kituose socialiniuose tinkluose gali dalintis savo būseną atspindinčiomis nuotraukomis ir mintimis. Pavyzdžiui, žmogus gali dalintis užuominomis, kad niekas nebeturi prasmės, viskas baigta, gyvenimas nieko nebevertas, taip pat jis gali tiesiog atsisveikinti su visais, prašydamas atleisti ar nepykti.
Ką daryti socialiniame tinkle pastebėjus pažįstamo asmens žinutę, kuri skamba kaip pranešimas apie ketinimą žudytis? Kaip teigia Bendrojo pagalbos centro psichologė Ugnė Kabelkaitė, svarbu pabandyti susisiekti su tuo žmogumi ir paskatinti jį kalbėtis apie tai, kas atsitiko ir kaip jis jaučiasi. „Dažnai bijomasi, kad toks pokalbis gali paskatinti žmogų nusižudyti, tačiau galimybė išsikalbėti kaip tik gali suteikti palengvėjimą ir sumažinti tuo metu jaučiamą kančią, – sako U. Kabelkaitė. – Svarbiausia – susilaikyti nuo skubotų patarimų, priekaištavimo, raginimų pagalvoti apie kitus ir leisti žmogui papasakoti, ką jis išgyvena, net jei dalis istorijos klausytojui ir yra žinoma ar ne vieną kartą girdėta.“
Jei pokalbio metu kyla įtarimas, kad žmogus yra jau save sužalojęs arba artimiausiu metu ketina tai padaryti ir pavyksta sužinoti daugiau informacijos apie žmogaus buvimo vietą, savijautą, vartotas svaigiąsias medžiagas ar galimas savižudybės priemones, šią informaciją reikia kuo skubiau perduoti skubios pagalbos tarnyboms, paskambinus bendruoju skubios pagalbos numeriu 112.
Tuo atveju, kai nepavyksta sužinoti konkretesnių aplinkybių arba žmogus į žinutes, skambučius ar kitus bandymus su juo susisiekti nereaguoja, paskambinus numeriu 112 galima perduoti tiek informacijos, kiek turima, ir pabandyti į pagalbos procesą įtraukti kitus jį pažįstančius ir su juo bendraujančius žmones (šeimos narius, draugus, pažįstamus, socialinių tinklų „draugus“) – galbūt jie turės ir pagalbos tarnyboms galės perduoti daugiau informacijos apie galimą žmogaus buvimo vietą.
Nereikia manyti, kad savižudiškos mintys yra tik nekaltas noras gauti dėmesio ar būdas manipuliuoti kitais. Kalbos apie savižudybę bet kuriuo atveju rodo problemas ir tai, kad su žmogumi kažkas vyksta. Ištieskite jam ranką ir padėkite rasti psichologinę pagalbą.
