Birželio 22 dieną pažangiausias Kinijos karinės elektronikos įmonė „China Electronics Technology Group Corporation“ (CETC) paskelbė, kad jų naujausias kvantinis radaras pasiekė fantastiškus rezultatus ir galimai leis aptikti ne tik lėktuvus, nuo radarų besislepiančius „stealth“ technologijomis, bet ir balistines raketas, ir kosminius palydovus rašo popsci.com.
CETC tvirtina, kad nuo šiol jų sistema geba sekti objektus, skriejančius itin dideliame aukštyje. Korporacija svajoja, kad šis kvantinis radaras leis stebėti objektus net aukščiausiuose atmosferos sluoksniuose ir už jos ribų. Taip pat kvantinis radaras gebės nustatyti ir stebimo objekto sandarą, nes jame taikomi dalelių susietumo principai, o radare likusio fotono būsena pasikeistų lygiai taip pat, kaip ir susieto fotono, kuris sąveikautų su taikiniu. Įprastiniais radarais bandoma matuoti radijo bangų atspindžius nuo objekto, tuo tarpu kvantiniame radare naudojami susieti fotonai: vieni mikrobangų spektro spinduliu būna siunčiami į taikinį, o kiti, susieti su pirmaisiais, tūno radaro „vietiniame“ spindulyje.
Mikrobangų spindulys, atsimušęs į taikinį, grįžta į radarą ir būna palyginamas su vietiniu spinduliu. Tokiu būdu galima nustatyti toli esančio objekto poziciją, skersmenį, greitį, kryptį ir kitas savybes. Tačiau svarbiausia šio radaro savybė yra ta, kad bet kokį bandymą jį apgauti bus lengva pastebėti: bet kokios manipuliacijos viena susietų fotonų puse būtų matoma kitoje pusėje – pačiame radare.
Tokia pažanga Kinijai suteiktų didelį pranašumą jau daugelį metų vykstančioje radarų tobulinimo ir lėktuvų slaptumo didinimo kovoje: slaptieji lėktuvai, sudarantys svarbią JAV karinės aviacijos dalį, yra optimizuoti išvengti standartinių radarų radijo bangų atspindėjimo, tačiau jų sąveika su susietais fotonais būtų kur kas geriau matoma. Be to, kvantinis radaras, gebantis nustatyti taikinio sudėtį, smarkiai padidintų priešlėktuvinės gynybos efektyvumą, nes leistų atskirti tikrą lėktuvą ar raketą nuo pripučiamų maketų.
Kinai planuoja ir dideliame aukštyje veikiančias tokias radarines platformas: tam būtų naudojami arba bepilotės skraidyklės, arba dirižabliai. Tokie dideliame aukštyje pakabinti radarai atliktų strateginės svarbos priešo balistinių raketų aptikimo vaidmenį ir galėtų susektu dideliame aukštyje greitai skraidančius priešo lėktuvus.
Skraidantys radarai leistų stebėti ir kosminę veiklą – pavyzdžiui, galėtų pateikti didelės raiškos informaciją apie įslaptintus kosminius zondus (žvalgybinius palydovus ar X-37B erdvėlaivius, galimai net gaunant informacijos apie šių erdvėlaivių krovinį).
Akivaizdu, kad viešai platinama informacija iš Kinijos neatskleidžia pilnų tokio tipo radarų galimybių ar trūkumų. Nėra žinoma apie tokio radaro veikimo nuotolį, tačiau 2017 m. buvo skelbiama apie naują susietų fotonų tarpusavio atstumo rekordą – 1203 kilometrus. Ir šį rekordą pasiekė Kinijos mokslininkai. Antras klausimas – kaip kinai sugebės užtikrinti radarų patikimumą skraidančiose platformose ir sumažinti radaro sistemos svorį. Patys kinai skelbia, kad šio tipo radarai vis dar yra ankstyvoje vystymo stadijoje ir praeis ne vieneri metai, kol juos bus įmanoma pritaikyti praktiškai.
