Sumaištis – taip galima apibūdinti dabartinę situaciją dėl „Metrail“ istorijos. Kol Aplinkos ministerija svarsto taikos sutartį, jai pavaldžios įstaigos elgiasi priešingai, o atskiros įmonės jau sulaukia ir netiesioginių aplinkosaugininkų grasinimų. VšĮ „Žaliasis taškas“ pateikia patarimus beveik 2 tūkst. įmonių kaip elgtis šioje neužtikrintoje situacijoje.
Patikrinimai gali būti skundžiami
Pastaruoju metu regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) pradėjo pavienių įmonių tikrinimą. Įmonių gautuose RAAD pranešimuose nurodoma, kad tai planiniai patikrinimai, tačiau jie nenurodyti departamentų 2018 m. patikrinimų sąraše.
„Tokie veiksmai a priori prasilenkia su departamentų veiklą reguliuojančiais teisės aktais ir galėtų būti skundžiami jau pradinėje stadijoje“, – sako „Žaliąjį tašką“ atstovaujantis advokatas dr. Paulius Čelkis. Pastaruoju metu atskiros, į „Metrail“ bylą įtrauktos įmonės, taip pat sulaukia neoficialių skambučių iš RAAD su nurodymu ar primygtiniu patarimu tikslinti atliekų tvarkymo deklaracijas, t. y. jau sutvarkytas atliekas (už kurių tvarkymą sumokėta) deklaruoti kaip nesutvarkytas bei dėl to sumokėti taršos mokestį.
Neabejotinas teisinis pagrindas – tik po teismo sprendimo
„Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) sprendimo naikinti „Metrail“ pažymas vyksta teisminiai ginčai. Be to, „Žaliasis taškas“ su VRAAD bei Aplinkos ministerija veda derybas dėl taikaus ginčo sprendimo. Organizacija yra apskundusi „Metrail“ pažymų panaikinimą ir kol nėra teismo sprendimo, tol nėra ir neabejotinos pareigos šiais pagrindais mokėti taršos mokestį – juk įmonės savo pareigas dėl pakuočių tvarkymo jau įvykdė“, – teigia P. Čelkis. Pasak jo, išsprendus ginčą taikiai, neliktų pareigos tikslinti deklaracijas ir mokėti taršos mokestį.
Lygiai tas pats būtų, jeigu teismas panaikintų VRAAD sprendimą kaip neteisėtą. Tačiau, sumokėjus mokestį kyla grėsmė, kad pastarasis, pasibaigus mokestinei senačiai, gali būti prarastas. „Taigi, kol nesibaigė derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, nepatikslinusios deklaracijų įmonės faktiškai nerizikuoja VRAAD raštuose nurodytų delspinigių sumokėjimu. Oficialiame Valstybinės mokesčių inspekcijos komentare teigiame, kad šiuo atveju užtenka pateikti paprasčiausią prašymą ir įmonė bus atleidžiama nuo apskaičiuotų delspinigių. Įmonės nerizikuoja ir mokėti dvigubu tarifu už nuslėptą taršą, nes šiuo atveju jis netaikytinas.
Visgi lieka rizika, kad bus bandoma priskaičiuoti delspinigius nuo balandžio pabaigos. Tačiau dabar verta sulaukti taikos derybų su ministerija pabaigos, – komentuoja advokatas.
Ką reikia žinoti įmonėms patikrinimo metu
Kadangi susiklostė tokia situacija, įmonės turėtų žinoti patikrinimų tvarką bei savo teises.
Apie planinius patikrinimus RAAD privalo informuoti iš anksto – nė vėliau nei prieš 10 darbo dienų. Įmonė turi būti informuojama tiek apie patį patikrinimą, tiek apie jo pagrindą, terminą ir tikslą. Taip pat turi būti nurodomas preliminarus sąrašas dokumentų, kuriuos reikės pateikti. Tikrinama įmonė turi gauti nuorodą į institucijos internetinę svetainę, kurioje skelbiamas kontrolės pareigūno, tikrinamos įmonės teisių ir pareigų sąrašas bei atsakomybė už atsisakymą teikti informaciją ir (ar) netinkamą elgesį.
Jei vyksta neplaninis patikrinimas, įmonė iš anksto neinformuojama, tačiau tikrinantis pareigūnas privalo pateikti pavedimą atlikti patikrinimą arba sprendimą dėl patikrinimo.
Visais atvejais turi būti surašomas patikrinimo aktas. Jeigu įmonė nesutinka su patikrinimo aktu ir jame apskaičiuotomis sumomis, per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo, galima raštu teikti pastabas.
„Jeigu nesutinkama su patikrinimo akte apskaičiuotu mokesčiu ir su juo susijusiomis sumomis, teikiant pastabas, vertėtų akcentuoti, kad įmonės kaltės dėl susidariusios situacijos nėra, be to, nėra ir galutinio teismo sprendimo dėl pagrindų mokėti aplinkos taršos mokestį. Argumentus rekomenduojame panaudoti iš organizacijos parengto administracinio skundo šablono, kurį įmonės gali rasti prisijungusios prie „Žaliojo taško“ informacinės sistemos“, – sako advokatas.
