Šių metų pradžioje asocijuotąja Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) nare tapusi Lietuva pirmąkart dalyvaus šios organizacijos tarybos veikloje.
Kovo 12–15 d. Ženevoje pradeda posėdžiauti CERN taryba, kurioje dalyvaus ir 6 asmenų Lietuvos delegacija. CERN taryboje susitiks 3 Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai: prof. Leonas Valkūnas, prof. Jūras Banys ir dr. Andrius Juodagalvis.
Šiuo metu Lietuvos mokslo ir verslo įstaigų atstovai dalyvauja posėdžiuose, kuriuose aptariami elementariųjų dalelių fizikos strategijos klausimai, prekių ir paslaugų tiekimo CERN organizacijai sutartys ir geriausios jų sudarymo praktikos, CERN organizacijos veikla.
„Tai yra puiki galimybė Lietuvai artimiau susipažinti su įvairiapuse šios didelės europinės mokslinių tyrimų organizacijos veikla, užmegzti dalykinius horizontalius ryšius su kitų šalių atstovais. Tai skatins Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus ir leis lietuviškais gaminiais bei technologijomis prisidėti įgyvendinant šios organizacijos uždavinius“, – sako Lietuvos ambasadorius Ženevoje Andrius Krivas, aktyviai palaikantis Lietuvos ryšius su CERN.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas profesorius Eugenijus Butkus mano, kad Lietuvos įstojimas į CERN yra natūralus jau užsimezgusių bendradarbiavimo ryšių plėtojimo padarinys.
„Lietuvoje yra daug stiprių mokslinių tyrimų grupių, kurios atlieka specializuotus tyrimus, tačiau įvairių sričių specialistai – fizikai, technologai, inžinieriai, informacinių technologijų, biomedicinos tyrėjai tarpusavyje nepakankamai bendradarbiauja. Specialistų „kritinės masės“ sukaupimas leistų ne tik sėkmingai plėtoti bendradarbiavimą su CERN, bet ir vykdyti kitus tarpdisciplininius tyrimus, atrasti naujas tarptautinio bendradarbiavimo nišas“, – sako prof. E. Butkus.
Vilniaus universiteto atstovo dr. A. Juodagalvio teigimu, daugeliui CERN laboratorija siejasi su ne visai kasdieniškais dalykais – su fundamentaliaisiais elementariųjų dalelių tyrimais panaudojant Didžiojo hadronų greitintuvo teikiamas galimybes. Tačiau tai nėra vienintelė mokslinių tyrimų programa, kurioje dalyvauja CERN mokslininkai.
„Moksliniams tyrimams reikia technologijų, kurias dažnai tenka ir patobulinti, kad jos turėtų tyrėjų pageidaujamas charakteristikas. Plėtojant naujas technologijas didelių fundamentinių tyrimų srityje, kyla minčių, ką būtų galima pritaikyti ir kasdieniškesnėje aplikoje. Toks platus Lietuvos mokslininkų dalyvavimas CERN organizacijos valdyme atvers daugiau bendradarbiavimo krypčių“, – sakė A. Juodagalvis.
Lietuva su CERN bendradarbiauja nuo 1994 m. 2018 m. sausį ji pirmoji iš Baltijos šalių tapo asocijuotąja CERN nare. Ši narystė atvėrė daugiau galimybių įvairių sričių Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams, pramonės įmonėms dalyvauti CERN tarybos ir komitetų veikloje.
CERN taryba yra aukščiausias Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos valdymo organas, atsakingas už visus svarbiausius sprendimus. Ji prižiūri visas CERN mokslines, technines ir administracines veiklas.
